„Santaka“ / Sėkmingą karjerą pradėjęs vilkaviškietis nugrimzdo į gyvenimo dugną

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-05-04 06:03

Dalinkitės:  


Laisvėje elementarių įpareigojimų nesugebėjusiam laikytis vilkaviškiečiui teks grįžti už grotų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Sėkmingą karjerą pradėjęs vilkaviškietis nugrimzdo į gyvenimo dugną

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kažkada su iškiliausiomis mūsų šalies asmenybėmis bendravęs, daug žadančią ateitį sau kūręs vilkaviškietis Albertas šiandien atsidūrė gyvenimo dugne. Dar apyjaunis vyras, kuris galėtų pradėti gyvenimą iš naujo, neturi jėgų pakilti ir grimzta vis gilyn.



Lyg šeimos prakeikimas

Šiandien 38-erių Albertas Raulynaitis atsidūręs tarp tų, kuriuos visuomenė linkusi nurašyti: jis – šviesios dienos nematantis alkoholikas, teistas, anksčiau laiko paleistas į laisvę ir net nesugebėjęs vykdyti elementariausių įpareigojimų, kad vėl nepatektų už grotų.

Tačiau klausant skaudžios šio žmogaus gyvenimo istorijos taip norėtųsi patikėti, kad jis dar atsities, kad sukurs šeimą, augins vaikus, dalys jiems šilumą, kurios taip trūko paties namuose.

Albertas prisipažįsta, jog labiausiai jam gaila Vilniuje gyvenančios močiutės, kuri vis dar nepaliauja juo tikėjusi. Inteligentiški Alberto mamos giminės ne kartą ištiesė jam pagalbos ranką, tačiau bandęs jos stvertis vyras vis iš naujo paslysdavo.

– Mūsų šeimą turbūt kažkas prakeikė, – tyliai sako Albertas, matyt, bandydamas ieškoti paaiškinimo, kodėl tarp gyvenimus susitvarkiusių artimųjų nusirito tik jo tėvų šeima.

Alberto močiutė Stanislava dėl visų šeimos nelaimių kaltina Alberto tėvą. Būtent šį vyrą įsimylėjusi jos dukra nusirito bedugnėn – į alkoholio liūną. Ne kartą dukterį bandžiusi traukti mama buvo parsikvietusi ją su vaikais į Vilnių, keitė butus, aplinką, kad tik jauna moteris pradėtų gyvenimą iš naujo. Tačiau vos pradėjusią stotis ant kojų Sigitą vis susirasdavo buvęs vyras. Akla meilė, pasak Stanislavos, ir pražudė jos dukterį. Prieš kelerius metus moteris mirė nuo kepenų cirozės. Paskui mamą po pusmečio išėjo ir nė trisdešimties nesulaukęs Alberto brolis, taip pat piktnaudžiavęs alkoholiu.



Gynė Parlamentą

Albertas su nostalgija prisimena tuos metus, kai jį, dar septyniolikmetį jaunuolį, priėmė tarnauti į Lietuvos krašto apsaugą. Tuomet beatgimstančiai valstybei ir trapiai jos laisvei buvo reikalingi jauni, perspektyvūs, pasirengę bet kokia kaina ją ginti žmonės. Tomis dienomis, kai Lietuvai grėsė pavojus, krašto apsaugos karininkai įvertino Alberto sugebėjimus ir žinias: vaikinas nuo mažumės domėjosi elektronika, ginklais, ypač sprogmenimis, tad žinojo, kaip juos pagaminti. Albertas dabar net nesuskaičiuotų, kiek sprogstamųjų užtaisų jis pagamino parlamento gynėjams, kiek aukščiausio rango šalies pareigūnų saugojo, kiek vadovų jam spaudė ranką.

Ten pat, tarp parlamento sienų, Albertas atšventė ir 18-ąjį gimtadienį. Ten jis sutiko ir pirmąją savo meilę – medikę Vilmą, su kuria, vos sulaukęs pilnametystės, ir susituokė. Tačiau gyvenimas jaunai šeimai nesusiklostė. Albertas dėl iširusios santuokos kaltina žmoną paviliojusį draugą.

Sudužusi meilė ir nenusisekusi santuoka buvo ta priežastis, dėl kurios Albertas nesugebėjo atsispirti svaigalams ir nuslydo į tą patį kelią, iš kurio taip ir nepajėgė išbristi jo tėvai. Nors buvo įgijęs išminuotojo kvalifikaciją, A. Raulynaitis metė darbą krašto apsaugos sistemoje ir sukūrė savo verslą, turėjo elektrotechnikos dirbtuves. Tačiau alkoholis jį klampino vis gilyn ir gilyn, alinamas organizmas seko, kol vieną dieną tada dar 29-erių vyras pajuto, kad daugiau taip gyventi nebepajėgia.

Kaip visuomet didžiausiu gyvenimo ramsčiu buvusi močiutė surado medikus, kurie galėtų pagydyti nuo alkoholizmo. Po šio gydymo Albertas negėrė šešerius metus. Tačiau likimas susiklostė taip, kad jauno vyro gyvenime atsirado moteris, beje, nespjaunanti į stikliuką. Ir viskas prasidėjo iš naujo...



Baigėsi tragiškai

Liūdniausia, jog ši alkoholiu nuolat „skiestos“ meilės istorija baigėsi itin tragiškai: Albertas sėdo į kalėjimą už sugyventinės nužudymą. Vyras savo kaltės dėl šio nusikaltimo niekada nepripažino. Jis dievagojasi, kad sugyventinė galvos traumą patyrė tikrai ne dėl jo smūgių. Radus moterį be sąmonės namo laiptinėje, nusikaltimas buvo „nurašytas ant jo“, girtaujančio sugyventinio. Į teisiamųjų suolą Albertas sėdo tik praėjus dvejiems metams po sugyventinės mirties, vyrui buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę jis atliko Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, vadinamojoje pareigūnų kolonijoje.

Albertas gyvenimą pataisos namuose prisimena kaip vieną iš šviesesnių savo gyvenimo periodų. Kalėjime jis vėl nustojo gerti, turėjo darbą. Pataisos namų personalas juo tikėjo, skyrė svarbias pareigas, darbą kompiuteriu, suteikė prieigą prie interneto. Laisvės atėmimo įstaigoje Albertas buvo ne kartą skatintas už gerą elgesį.



Saugojo įžymybes

A. Raulynaitis pripažįsta, kad jei būtų patekęs į kitą įkalinimo įstaigą, jo laisvės atėmimo metai tokie šviesūs nebūtų. Vyras netgi svarsto, jog iš kitų pataisos namų, ko gero, jis nebūtų grįžęs...

– Dirbant VRM sistemoje man teko saugoti tokius nusikaltėlius, kaip Borisas Dekanidzė, Igoris Achremovas, kitas nusikalstamo pasaulio įžymybes, – pasakojo A. Raulynaitis. – Tad kalėjime mane iškart būtų „padėję į vietą“...

Atlikęs pusę numatytos bausmės, A. Raulynaitis už pavyzdingą elgesį buvo išleistas į laisvę. Albertas turėjo viltį, jog pradės kitokį gyvenimą: dirbs, kurs šeimą. Tokių vilčių turėjo ir jo lygtinį paleidimą į laisvę kontroliavę Vilkaviškio rajono pataisos inspekcijos pareigūnai. Vyresnioji inspektorė Sonata Damidavičienė sakė, kad Albertas atrodė esąs būtent tas žmogus, kuris tikrai sugebės pakilti: motyvuotas, tvarkingas, kultūringas, apsišvietęs.



Nesugebėjo pritapti

Tačiau neturintis kur apsistoti vyras grįžo pas tėvą, kur be alkoholio neprasidėdavo nė viena diena. Tėvas neseniai buvo paveldėjęs savo motinos butą, tad vyrai jame kurį laiką „uliojo“, o vėliau nutarė parduoti ir persikraustyti į vadinamąjį bendrabutį. Albertas net neslepia, jog gautus tūkstančius jiedu paprasčiausiai pragėrė.

Nuolatinės išgertuvės trukdė Albertui numatytu laiku atvykti į pataisos inspekciją, registruotis darbo biržoje, o tai buvo pagrindiniai įpareigojimai anksčiau laiko paleidžiant į laisvę. Vyras žinojo, kad nesilaikant įpareigojimų teismas jį sugrąžins atlikti likusios bausmės – daugiau nei trejų metų nelaisvės. Tačiau nebuvo jėgų sustoti. Net į teismo posėdį, kur buvo svarstomas Alberto likimas, vyras atvyko apdujęs. Teismo sprendimas buvo vienareikšmiškas: grąžinti A. Raulynaitį į pataisos namus.



Žadėjo gydytis

Po teismo nuosprendžio Albertas neatrodė labai sutrikęs. Jis vylėsi, kad galbūt pataisos namai vėl padės jam susidoroti su alkoholio problema, nes gyvendamas su tėvu iš duobės tikrai neišlipsiąs.

Visose instancijose pagalbos anūkui ieškanti Alberto močiutė įsitikinusi, jog nelaisvėje kelerius metus praleidę žmonės patys nepajėgūs integruotis į visuomenę, todėl reikalingos specialios programos, galinčios padėti tokiems žmonėms. Juk nuo to, kad iš kalėjimo išėję žmonės vėl į jį sugrįžta, naudos visuomenei tikrai nėra. Gal geriau rasti galimybę integruoti šiuos žmones į visuomenę, nei toliau juos išlaikyti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Albertas dar turi viltį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą jis apskundė aukštesnės instancijos teismui ir žadėjo kreiptis į medikus, gydytis. Ar pavyks vyrui išvengti ilgų nelaisvės metų, spręs Kauno apygardos teismas. Tačiau bent jau kelias papildomas dienas laisvėje A. Raulynaitis laimėjo...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas