Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-20 08:54

---

Lilija Navikienė ir Irena Jakevičienė šventinio vakaro dalyvius pakvietė pabūti daugiau kaip šimto angelų draugijoje.

Autorės nuotr.

Kolekcionavimo aistra kartais gimsta visai netikėtai. Į tokį hobį neretai pastūmėja gauta miela dovanėlė.

Vilkaviškietė, „Buratino“ darželio direktorės pavaduotoja Lilija Navikienė prieš trejetą metų gimtadienio proga gavo mažutį porceliano angelėlį. Gal ne tiek jis, kiek prie statulėlės buvusi dedikacija paskatino rinkti angeliukus ir apskritai domėtis šiomis šventomis būtybėmis, ieškoti apie jas literatūros.

Taip namuose ėmė daugėti angelų figūrėlių, kaupėsi šia tema knygų. Mat kolekcionavimo „virusu“ užsikrėtęs žmogus labai palengvina rūpestį kitiems – artimiesiems, draugams, bendradarbiams: šiems nereikia sukti galvos, ką dovanoti gimtadienio, vardadienio, Kalėdų, Naujųjų metų ar kitomis progomis. Be to, kiekvienas kolekcionierius pasakys, jog ir pačiam nebūna gaila pinigų įsigyti tai, ką norisi turėti.

Lilija visiems sakydavo, kad jos tikslas – per penketą metų (iki kito jubiliejinio gimtadienio) surinkti 100 angelų statulėlių. Penkmečio neprireiks, nes jau dabar kolekcijoje yra daugiau kaip 80 angeliukų.

Jų statulėles kolekcionuoja ir bendradarbė, grupės auklėtoja Irena Jakevičienė, šią „ligą“ gavusi iš Lilijos, kuri prieš keletą metų pirmuosius savo eksponatus buvo atnešusi į parodėlę per darželio jubiliejaus šventę. I.Jakevičienė pasakojo, kad nors ir labai žavėjosi idėja rinkti angeliukus, to nedarė, kol kolekcijai namuose neatrado tinkamos vietos – angelų juk nesinori dėti bet kur. Kai pasistatė židinį, iškart švystelėjo mintis, jog bus dar jaukiau, jei ant jo stovės angeliukai. Kolekcijai pradžią davė statulėlė, kurią Pirmosios Komunijos proga gavo sūnus. Per vienerius metus ant židinio išsirikiavo trisdešimt angeliukų.

Kas jie, angelai? Tai ne tik mielos tradicinės ir stilizuotos iš įvairių Lietuvos bei pasaulio kampelių parvežtos statulėlės, kuriomis pasigrožėti bendradarbes ir kitus artimus žmones Lilija ir Irena pakvietė surengdamos darželyje savo kolekcijų pristatymą.

Kompozicijas, apšviestas žvakių liepsnelių, papildė gyvas mažų sparnuotų angelaičių šokis. Prabilo moterų deklamuojami žodžiai – tarsi nusileido kartu su angelu. Atrodė, kad tikrai ten jis salėje, prie kėdės, pasidėjo savo baltas šlepetes, ant knygos – akinius, nusivalė juos ir prisėdo paskaityti: „O ką gi apie mus rašo XXI amžiaus literatūra?“

Skaitovės priminė, kad angelų vardas kilęs iš graikų kalbos žodžio „angelos“, reiškiančio pasiuntinį. Biblijoje šios nuostabios būtybės buvo siunčiamos iš dangaus, kad suteiktų žmonėms pagalbą, perspėtų arba praneštų svarbią žinią. Tūkstančius metų egzistuoja mintis, jog kiekvienas gimdamas gauna savo angelą sargą.

Pristatyti kolekcijas bendradarbės neatsitiktinai pasirinko šv. Liucijos vardadienį. Tai – šviesos diena, kuri taip pat praneša svarbią žinią: nuo Liucinių saulė tik keletą dienų ryte dar teka vėliau, bet vakaras jau neilgėja.

Šurmuliuoja didžioji kalėdinė ruoša, senovėje vadinta saldaturgiu. Renginio organizatorės kiekvieną vaišino jo skanumynu, įteikė po žvakelę ir baltą karpinį – popierinį angelą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---