„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-04-27 06:20

Dalinkitės:  


Atodangos

Darbo šventė



Taip dabar pervadinta gegužės 1-oji, kažkada buvusi Tarptautinė darbininkų solidarumo diena.

Dviprasmiškus prisiminimus sukelia ši šventė. Vyresnės kartos skaitytojai dar prisimena gegužės 1-osios šventinius paradus, raudonų vėliavų ir plakatų mišką: „Šlovė – TSKP“, „Šlovė – darbui“. Paskutiniaisiais tos santvarkos metais, kai Darbininkų solidarumo šventės entuziazmas ėmė blėsti, kai kurių gamyklų vadovai sugalvojo materialiai skatinti tuos darbuotojus, kurie sutikdavo šventinėje demonstracijoje nešti vėliavą ar plakatą. Vėliavnešiams dar prieš šventę išmokėdavo po 10 rublių. Kai kurie iš jų, vos tik pražingsniavę pro valdžios tribūną, sumesdavo vėliavas ir plakatus į sunkvežimį ar paprasčiausiai atremdavo į pastato sieną ir sprukdavo į parduotuvę išleisti lengvai uždirbtos premijos.

O kuo dabar gali pasidžiaugti darbininkai? Nagi – darbo birža. Tai jos duris varsto tūkstančiai darbo nerandančių piliečių. Tiesa, jie ten eina labai nenoriai ir mielai tas duris visai aplenktų, bet... sveikatos draudimas, šiokia tokia bedarbio pašalpa verčia pamiršti savo darbininkišką orumą.

Mėgstantys viską kritikuoti skeptikai su ironija sako, jog visos mūsų bėdos kyla dėl to, kad mes nemokame šiandien taupyti darbo taip, kaip pinigų. Viską dirbame taip, tarsi ši diena būtų paskutinė, tarsi to darbo niekas geriau už mus nepadarys. O anksčiau kita valdžia mus ilgus dešimtmečius mokė dirbti kitaip: siekti komunistinio darbo spartuolio vardo, bet palikti darbo ir kitai dienai. Gal todėl tada darbo netrūko? Galbūt atsakomybės ir pinigų trūko, bet ne darbo.

Dabar gyvenimas verčiasi kūliais. Viską skubiai renovuojame, rekonstruojame, per mėnesį kitą iš seno pastato padarome naują, o naują pastatome per metus. Anksčiau statydavo 10 metų... Tad iš kurgi atsiras to darbo, jeigu mes jo nemokame taupyti?

O jei kalbėtume rimtai, kaip ir priklauso kalbant apie darbą, tai jis nėra jokia šventė ar laimė. Tai Dievo bausmė žmogui už jo nepaklusnumą. Net ir tėvai savo vaikus nuo pat mažens už neklusnumą baudžia darbu. Tad negi šie užaugę mylės savo bausmę?..

Apskritai tos mūsų šventės keistos: arba religinės, arba politinės. Pasimokykime iš japonų susikurti sau džiaugsmą. Pavasarį, per sakuros žydėjimo šventę, jie su šeimomis renkasi žiūrėti, kaip žydi vyšnios. Kasmet japonai į tai žvelgia su nuostaba – tarsi į didžiausią gamtos stebuklą. Be to, turi jie ir Didžiojo mėnulio šventę. Žmonės su šeimomis renkasi gamtoje naktį, kai, pasak jų, Mėnulio pilnatis kartą metuose būna pati didžiausia, ir žiūri į jį lyg užkerėti. Kiti lipa tuo vaizdu gėrėtis ant savo šventojo Fudzijamos kalno. Keistuoliai tie japonai. Tačiau man jų šventės gražesnės. Beje, niekas nepasakys, kad japonai mažai dirba, nemyli darbo...

Galėtume ir mes pasidaryti pavasario šventę, susodinę šeimyną prie stalo po žydinčia kriauše ar obelimi. Jų žydėjimas – ne prastesnis nei japonų sakuros. Tačiau mes – lietuviai. Net miegodami galėtume kalbėti apie darbą ir pinigus. Mūsų šventėmis dažniausiai džiaugiasi pilvas – ne siela...



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas