„Santaka“ / Kybartų gimnazijai – 100

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-04-27 06:12

Dalinkitės:  


1959 m. Kybartų vidurinės mokyklos mokiniai rauna linus kolūkyje.

Kybartų gimnazijai – 100

Su Donelaičio nemariu vardu



Pokario metai

1944 m. rudenį praūžus frontui Kybartai buvo ištuštėję. Tais metais mokiniai į klases nesusirinko. Gyvenimui palaipsniui grįžtant į savo vėžes, 1945 m. balandžio mėnesį Kybartų gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas J. Norkus. Tų metų vasarą jaunimas nešė prašymus čia mokytis. Priimant į gimnaziją būdavo skiriama užduotis: pagaminti mokyklinį dvivietį suolą, nes Kybartų mokyklose nebuvo likę nė vieno suolo (juos sukūreno kareiviai).

1945 m. rugsėjo pirmąją prasidėjo nauji mokslo metai buvusioje vokiečių vidurinėje mokykloje, kurios pastatas buvo mažiau nukentėjęs nei gimnazijos.

Laikotarpis buvo nelengvas: mokyklos sovietizacija, ateizacija, naujos programos... Tai buvo gūdūs stalininės diktatūros metai. Mokytojai ir mokiniai patyliukais šnabždėdavosi apie laisvės brolius, su ašaromis ir baime akyse lydėjo vežimus, kurie virtinėmis traukė į Kybartų geležinkelio stotį, o iš gyvulinių vagonų girdėjosi tremiamųjų raudos, aimanos, maldos ir giesmės.

Tais neramiais laikais gimnazijai vadovavo V. Baltrušaitis, V. Neščiokas, A. Mateika.

1949 m. vyko sovietinė švietimo reforma, buvo įvestas privalomas septynmetis mokymas. Kybartų gimnazija buvo reorganizuota į vidurinę mokyklą.



Atradome Donelaitį

Diktatūra šiek tiek sušvelnėjo N. Chruščiovo „atšilimo“ laikotarpiu. Tačiau mokykloje didžiulis dėmesys buvo skiriamas komunistiniam, ateistiniam, patriotiniam auklėjimui. Mokiniai turėdavo dalyvauti kukurūzų sodinimo vajuose, derliaus nuėmimo aplinkiniuose kolūkiuose talkose, į kurias eidavo išsirikiavę tarsi į paradą, privalėdavo švęsti sovietines šventes, sveikinti karo veteranus ir buvusius stribus, rinkti apie juos medžiagą, kviestis į pionierių sueigas, rytmečius...

Apie septinto dešimtmečio pradžią atsirado tradicija suteikti mokykloms vardus, kurie siejosi su sovietine propaganda. Tai dažniausiai būdavo žymių sovietinių veikėjų, SSRS didvyrių, sovietinių rašytojų vardai. Kybartų karių kapuose buvo palaidoti trys Sovietų Sąjungos didvyriai, todėl buvo numatyta, kad vidurinė mokykla bus pavadinta vieno iš jų vardu.

Tuo metu buvo paskelbtas visasąjunginis Kristijono Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejaus paminėjimas. Kybartų vidurinės mokyklos mokytojai nutarė išnaudoti tokią progą ir gauti leidimą pavadinti mokyklą ne sovietinio veikėjo, o lietuvių literatūros pradininko vardu.

Į apleistą Tolminkiemį, kur stūksojo bažnyčios griuvėsiai, o šventorius buvo išraižytas traktorių ir sunkvežimių vėžėmis (čia buvo įrengta naftos produktų bazė), nuvykę mokytojai tvarkė aplinką. 1963 m. lapkričio 2 d. mokytojai J. Barzda, J. Dapševičienė-Leimantienė, A. Kazlauskienė, G. Mackevičiūtė, G. Mikutaitis, A. Petrauskas, F. Petrauskas (direktorius), R. Sinkevičienė, G. Rakauskienė ir J. Vyšniauskaitė-Barzdienė, lankydamiesi Tolminkiemyje, tarp keturių ąžuolų, augančių šventoriuje, supylė simbolinį kapą ir ant jo padėjo mokytojo G. Mikutaičio padarytą paminklėlį – atverstą medinę knygą su užrašu „Kristijonas Donelaitis – pasaulietinės lietuvių literatūros pradininkas 1714–1780“ ir plunksną, nes manyta, kad ten palaidotas poetas.

Grįžę į Kybartus pedagogai ėmėsi darbų, siekdami, kad būtų sutvarkyta Tolminkiemio aplinka, tinkamai pagerbtas K. Donelaitis. Į įvairias institucijas, net ir į SSRS Švietimo ministeriją keliavo mokyklos vadovybės ir mokykloje veikusių organizacijų parengti raštai, prašant ir reikalaujant tinkamai pažymėti poeto 250-ies metų jubiliejų. Šiame darbe daug nusipelnė rusų kalbos mokytojas Stasys Rudzevičius. Pedagogų ir vadovų pastangos nenuėjo veltui. 1964 m. sausio 4 d. Kybartų vidurinei mokyklai už nuopelnus estetiniame mokinių auklėjime buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. Rašytojas Juozas Baltušis atvežė ir įteikė direktoriui K. Donelaičio vardo suteikimo mokyklai dokumentą.



Dabartinių mokinių tėvų mokykla

Mokiniai, kurių buvo gerokai daugiau kaip tūkstantis, į „raudonąją“ mokyklą vos tilpo dviem pamainomis, o vakarais veikė vakarinė mokyklą, kurią lankė suaugusieji, dėl įvairių priežasčių nebaigę vidurinės mokyklos. Gretimos klasės buvo žymimos a, b, c, d, e, f, g ir net h raidėmis. Todėl prie „raudonosios“ mokyklos 1965 metais buvo pastatytas priestatas, kuriame dabar ir veikia gimnazija.

1981 m. greta mokyklos iškilo bendrabutis. Jame gyveno per šimtas dvidešimt mokinių iš aplinkinių kaimų.

Dauguma moksleivių priklausė pionierių ir komjaunuolių organizacijoms. Jie kasdien dėvėjo uniformas: mergaitės – rudas sukneles, papuoštas baltomis apykaklėmis ir rankogaliais, bei juodas prijuostes, o berniukai – mėlynus kostiumus ir vienspalvius marškinius. Pionieriai privalėjo ryšėti trikampį raudoną kaklaraištį, segėti ženkliuką su Lenino atvaizdu, komjaunuoliai – tautinę juostelę ir taip pat segėti ženkliuką su Lenino atvaizdu... Paradinė pionierių uniforma buvo mėlynas sijonas arba kelnės ir balti marškiniai. Atributai – tie patys, kaip ir prie mokyklinės uniformos.

Mokykloje buvo pionierių ir komjaunimo kambariai su visa tų organizacijų atributika: vėliavomis, būgnais, trimitais, Lenino, SSKP vadų portretais...

Berniukai negalėjo auginti ilgų plaukų, mergaitės – nešioti kirpčiukų, dažyti plaukų, auginti ilgų nagų ir jų lakuoti. Kiekvieną pertrauką mokiniai po du privalėjo vaikščioti ratu koridoriuje. Prieš pamoką visi turėjo stovėti gražiai išsirikiavę po du prie kabinetų durų.

Prieš karinio parengimo pamoką karinis vadovas patikrindavo, ar mokinys turi švarią nosinę, šukas, veidrodėlį. Karinio parengimo pamoka prasidėdavo rikiuote ir raportu. Mokiniai privalėjo dalyvauti kariniuose žaidimuose „Žaibas“ ir „Ereliukas“: kariškai žygiuoti, atlikti rikiuotės elementus, dainuoti žygio dainas, ardyti ir surinkti automatą.

Visi privalomai turėjo dalyvauti būreliuose: šokti, dainuoti chore, ansamblyje, groti orkestre, lankyti sporto būrelį. Mokiniai kasmet turėdavo rinkti ir džiovinti vaistažoles, rinkti ir pristatyti makulatūrą bei metalų laužą, nes vykdavo konkursai tarp klasių.

Kiekvienoje klasėje veikė sanitarų grupelės, kurios tikrindavo mokinių švarą. Kelis kartus per mokslo metus tai darydavo ir mokyklos medicinos seselė su mokiniais, dalyvaujančiais sanitarų grupių veikloje. Mokykloje buvo medicinos kabinetas, jame dirbo gydytoja pediatrė ir stomatologė.

Moksleiviams buvo draudžiama lankytis miesto šokiuose. Kiekvieną savaitgalį pasilinksminimo vakarai su klasės ar klasių grupės parengta programa vykdavo „baltosios“ mokyklos salėje. Į šokius buvo galima ateiti tik su uniformomis. Mokiniai vaikščioti mieste galėjo iki nustatyto laiko. Už taisyklių pažeidimus buvo mažinamas elgesio pažymys.

Pavasarį ir rudenį moksleiviai turėdavo padirbėti kolūkyje: sodindavo bulves, rinkdavo akmenis, ravėdavo ir raudavo runkelius, kasdavo bulves, morkas. Kartais per mokslo metus tekdavo dirbti kolūkyje daugiau nei 20 dienų. Niekas už darbą mokiniams nemokėjo.

Ir visa tai prisimenama su nostalgija. Ak, jaunyste...

Todėl visus, kuriems jaunystės prisiminimai yra brangūs, kviečiame gegužės 5 dieną atvykti į gimnazijos 100-mečio šventę. Ją pradėsime 10 val. šv. Mišiomis Kybartų parapijos bažnyčioje, po to vyks mokyklos ir ten parengtų parodų lankymas. 13 val. susibursime stadione, kur vyks koncertas ir laidų susitikimai. Laukiame visų!



Genia ir Juozas JURKYNAI

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos istorijos mokytojai ekspertai






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas