|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-12-17 09:22
Mes esame Iikimo rankose Iyg įkaitai, kurių jau niekas neišpirks. Laike ir erdvėje vis skubame. Vis skubame! Galbūt išgirs mūsų maldas Iemtis – paliksim pėdsaką trumpoj kelionėj. Nors esame Iikimo rankose tik įkaitai, kurių jau niekas neišpirks, bet Amžinybės balsą siela vis tiek išgirs! Suraižytam danguj Pražydo žvaigždės, Sustojo Iaikas viduje. Skausme mažytė Iaimė Atrodė didelė. Mėnulis kraipė galvą, Kai biro ašara šilta. Aš numečiau tą kalną, Kurs slėgė savo tyluma. Tiktai saulutė pasišaipė, Kad per saldi mana svaja. Tikru rūbu mane aptaisė, Bet aš neišsitenku jame. Už atvirumą, už tiesą, už šviesą užmoku... Bet skauda nedaug, juk sielvarto gūsiai Iyg didelio vėjo užgrūdinti jau. Klausausi širdies, kai klastingų akių apsupta dar brendu šiuo pasauliu puikiu: Iš žvaigždėtų naktų, iš baltų obelų, iš saulutės aušros, iš bedalės minios ir perliukų mažų, tų brangiųjų žmonių, kur ant pirštų kelių suskaičiuoti galiu. Prabanga, prabanga įsikurt žmoguje, atiduoti save ir vis degti ir degti, kol beliks pelenai... Koks šaltas Liūdnas Ir tylus Išeinantis Žiemos Dangus Nyku Lyg laidotų Svajonę Pilkoj – baltoj – Juodoj Kelionėj... Ištrinta viskas Šiame Lape Kieno akim Žiūriu į ją – Publikuota: 2005-12-17 09:22:52 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|