Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-17 09:18

---

Daugelis Vilkaviškio rajono žmonių Gintautą STANKAITĮ tikriausiai atsimena ne tik kaip teisėją. Mūsų laikraštyje spausdinti jo rašiniai moralės, teisėsaugos temomis buvo ypač mėgiami ir vertinami skaitytojų.

Jau nemažai laiko G.Stankaitis gyvena Ukmergėje. Neseniai iš buvusio neetatinio bendradarbio sulaukėme ne tik sveikinimų mūsų laikraščiui jubiliejaus proga, bet ir literatūrinės dovanos: keletą poezijos rinkinių suaugusiems ir vaikams išleidęs kraštietis porą knygų bei pluoštą eilėraščių dovanojo „Santakai“ ir visiems poezijos gerbėjams.

Laiške redakcijai Gintautas Stankaitis rašo: „Daug laiko teko bendrauti su šiuo laikraščiu, jam esant kitu pavadinimu „Pergalė“. Laikas nepermaldaujamai nešasi į užmarštį kasdienius rūpesčius, pragyventus ir būtus dalykus. Išlieka tik gyvenimo eskizai, nuotrupos, štrichai. O kai pragyveni bent porą dešimčių metų kuriame nors Lietuvos krašte, tai, atrodo, kad jame palieki nors mažytę širdies ir jausmų dalelę...

Pasitraukęs iš realios darbinės veiklos, širdžiai pavargus, pasilikau tik prie meninės kūrybos drobių. Todėl ir siunčiu Jums dovanų kai ką iš savo kūrybos. Tokia jau meninės kūrybos darbininko dalia: turtų nesusikrausi, bet bent su žmonėmis pabendrausi!“

Gintautas STANKAITIS



Lemties taku

Už pūko debesų retų,

Vakario vėjo genamų –

Erdvių žvaigždynai marga mirga.

O kaip gražu, o kaip žavu:

Tarp debesų baltų laivų

Šuoliuoja vėjas žaibo žirgu.



Šuoliuoja, nešdamas viltis,

Žvaigždynus dengia, atidengia...

Tik mėlynų akių mirtis

Atims man tą žvaigždžių padangę...



Gal neatims, gal atiduos

Žvaigždelę vieną, karmos skirtą?

Gal žodžiai nuoširdžios maldos

Sukurs erdvėj takelį tvirtą?



Už pūko debesų retų,

Vakario vėjo išskalbtų,

Erdvių žvaigždynai mirga marga.

Ar būtų lengva, ar sunku,

Einu žvaigždėn lemties taku,

Kol ryžtas eiti nepavargo...



Skirtis

Kvėpuoja oru tuo pačiu

ir sakalas, ir sliekas,

žmogus, paskendęs lig pečių

į kasdieninį nieką.



Jie skuba skirtingais keliais

neskirtingo likimo:

valdovais tampa dideliais

arba tik piligrimais –



Tiek tie, kur skraido erdvėje,

tiek tie, kur žemėj rausias –

nors nuo aklos skirties, deja,

jie bėga kuo toliausiai.



Juos pasivijusi skirtis

į savo narvą tupdo,

o vardas tos skirties – mirtis...

Ji amžiais tokio būdo...



Atminties liepsna

Prie degančių žvakių liepsnos ir šviesos

Sušilti mintis ir rankas ateinu:

Ten tavo linkėjimų žodžiai paguos,

Ieškosim abu nerašytų dainų,



Kurias jau seniai... jau seniai pamiršau.

Jas aidas nusinešė kloniais žaliais...

O Dieve, kas naktį mintis užrašau,

Keliaudamas žemės skausmingais keliais,



Lyg gėlę kvapniausią vaikystės laikų,

Lyg vasaros saulę giedriausios dienos –

Aš vėlei regiu ir mintis tas renku

Nunešti prie gelstančių žvakių liepsnos...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---