„Santaka“ / Laisvą nuo darbo laiką gydytoja skirs maloniems užsiėmimams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-04-06 05:39

Dalinkitės:  


Gydytoją Almą Šumskienę į užtarnautą poilsį išlydėję kolegos kol kas ligoninės be jos neįsivaizduoja.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Laisvą nuo darbo laiką gydytoja skirs maloniems užsiėmimams

Eglė KVIESULAITIENĖ

Šią savaitę daugelio vilkaviškiečių gerai pažįstamos gydytojos širdyje virė dvejopi jausmai. Kone penkis dešimtmečius Vilkaviškio ligoninei atidavusi medikė tvirtai nusprendė žengti į kitą gyvenimo etapą – leisti sau pailsėti. Tačiau atsisveikinti su mėgstamu darbu ir įprastu gyvenimo ritmu nėra taip lengva.


Pasiges kolektyvo


Gėlėmis bei padėkos žodžiais ilgametę gydytoją Almą Šumskienę atsisveikinimo proga apipylę jaunesnieji kolegos vadino ją savo mokytoja, dėkojo už supratimą, taktą, visuomet randamą paguodos žodį. Ligoninės vadovai džiaugėsi tuo, kad būtent šios gydytojos dėka mūsų rajono gydymo įstaigoje įkurtas kraujo perpylimo skyrius.

A. Šumskienei atvykus dirbti į Vilkaviškį, drauge pirmuosius žingsnius žengė ir rajono Raudonojo Kryžiaus draugija. Gydytoją, ilgus metus atidavusią ginekologijai-akušerijai, pacientės visuomet vertino už profesionalumą ir pasiaukojamą darbą, už tai, kad visada mokėjo suprasti, paguosti, patarti. Daugelis į anais laikais rajono Moterų tarybos pirmininkės pareigas ėjusią gydytoją stengėsi lygiuotis elegancija, iš jos ir dabar mokosi sugebėjimo bendrauti su visokio išsilavinimo žmonėmis bei orumo, kurį medikė išlaiko net ir skaudžiausiose gyvenimo situacijose.

Visa tai niekur nedingo – kolegos ir toliau gali tikėtis didelę patirtį turinčios gydytojos patarimų, o transfuziologijos skyrių bei kontaktus su rajono donorais perimsiančiam kolegai dar ilgokai reikės šią sudėtingą sritį išmanančios A. Šumskienės pagalbos.

Gydytoja prižada užsukti, nes jai trūks bendravimo su kolegomis, ilgo kelio pėsčiomis į darbą, balto chalato ir Medicinos darbuotojų dienos proga vieningai traukiamo, širdį kaskart suvirpinančio medikų himno. Tačiau užteks laiko, kurio taip pritrūkdavo mielai visuomeninei veiklai, namams, knygoms.


Jaunystės nekartotų


Gydytoja sako, jog seniai pratinosi prie minties, kad atėjo laikas eiti į užtarnautą poilsį. Prie to pratino ir ligoninės administraciją, vis ragindama ieškoti naujo transfuziologo. Tačiau Romualdas Sveikata sunkiai įsivaizdavo ligoninę be gydytojos Almos, kurią pažino nuo tada, kai pats atėjo dirbti. Todėl net ir tuomet, kai A. Šumskienė prieš pusmetį parašė prašymą išeiti, vis atidėliojo sprendimą ir tikėjosi, jog gydytoja persigalvos. Tačiau A. Šumskienė juokavo, kad ligoninei ir taip atidavė pakankamai daug metų: vien būdama pensijoje atidirbo dvidešimtmetį.

Beje, medicina visada buvo jos didžioji svajonė. Dar vaikystėje Alma nuo giminaitės stomatologės negalėdavo atplėšti akių – ši buvo mergaitei tarsi dievas. Tačiau tuomet, kai baigė vidurinę mokyklą, tėvai prašė Almos dar palūkėti ir nestoti į institutą, nes šeimai būtų buvę sunku išlaikyti iš karto tris studentus. Kaip tik tuomet miesteliuose kūrėsi medicinos mokyklos, o prieš tokią pagundą Alma neatsilaikė. Tad po poros mokslo metų jauna medicinos seselė buvo paskirta į Vilkyškių kaimo (tuomet Pagėgių r.) ligoninę. Kadangi šioje įstaigoje trūko akušerės, šias pareigas teko eiti Almai.

To meto medicinos lyginti su dabartine net neįmanoma. Dabar gydytojai A. Šumskienei net šaltis kūnu perbėga prisiminus situacijas, į kurias patekdavo, ir pagalvojus apie tai, ką dabar darytų, jei tektų sugrįžti į anuos laikus.

Kartais moteris pasvarsto, jog dabar tos įtampos ir vargo, kurį patyrė jaunystėje, nenorėtų pakartoti net už milijoną litų.


Atvyko dėl buto


Toje kaimo ligoninėje, kur ji dirbo, nebuvo nei operacinės, nei reikalingų instrumentų, bet tekdavo priimti gimdymus ir sprendimus, nuo kurių priklausė moterų gyvybė. A. Šumskienei įsiminė kritinė situacija, kai ketvirto vaikelio susilaukusiai gimdyvei niekaip nepavyko sustabdyti kraujavimo. Jaunutė medikė tuomet paskambino į rajono centro ligoninę prašydama akušerio-ginekologo pagalbos, prisakė atvežti kraujo perpylimui, o pati visą pusvalandį, kol atvyko greitoji pagalba, rankomis laikė užspaudusi moters pilvo aortą, kad ligonė nenukraujuotų. Gydytoja prisimena, jog gimdyvę išgelbėjo, bet pačiai, laikiusiai užspaustą aortą, dar ilgai nepavyko pajudinti nutirpusių rankų.

Nors tuo metu jauna medikė suprato, kad gydytojo darbas – pirmiausia didžiulė atsakomybė, šis įvykis ją užgrūdino ir neatbaidė nuo planų stoti į medicinos institutą.

Studijuodama Alma susipažino su grupės draugu Algimantu Šumskiu, susituokė, ir jauni specialistai su pirmagime dukrele atvyko dirbti į mūsų rajoną. Gydytoja dabar prisimena, kad nedaug trūko, jog abu būtų likę Kaune, mat dėstytojai A. Šumskį kvietė dirbti institute. Tačiau iniciatyvos tuomet griebėsi Alma, mat vyrui tapus Kybartų ligoninės vyr. gydytoju šeimai buvo garantuotas butas.


Rinktųsi transfuziologiją


Taip A. Šumskienė pradėjo dirbti Kybartų ligoninėje akušere-ginekologe, o dabar prisiminusi stebisi, iš kur tada užteko laiko, sveikatos ir jėgų. Kybartų ligoninėje tais laikais per metus būdavo apie 200 gimdyvių, o gydytoja akušerė-ginekologė – ji viena. Kartais tekdavo tris naktis iš eilės nesudėti bluosto.

Vėliau – gydytojos ir skyriaus vedėjos pareigos Vilkaviškio ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriuje. Drauge su kolege gydytoja ir akušerėmis tekdavo priimti iki 1200 gimdymų per metus, dirbti skyriuje dienomis, budėti kas ketvirtą naktį ir dar priiminėti pacientes poliklinikoje.

– Pamenu, kaip iš vakaro visus drabužius susirikiuodavau iš eilės, kad išgirdusi skambutį iš ligoninės galėčiau skubiai apsirengti, – pasakojo gydytoja. – Į kiemą įvažiavus bet kokiam automobiliui nubusdavau, tarsi jis būtų atvažiavęs paimti manęs. Gyvenau nuolatinėje įtampoje – ir taip 18 metų.

Pajutau, kad daugiau šitaip nebegaliu: nuolatinė įtampa ir nemigo naktys atsiliepė sveikatai. Kai šalies ligoninėms reikėjo steigti kraujo perpylimo skyrius, paprašiau šio darbo. Iš pradžių buvo sunku, bet vėliau susikūriau savo sistemą, subūriau kolektyvą ir labai džiaugiausi šiuo darbu. Jei iš naujo rinkčiausi medicinos studijas, ko gero, studijuočiau transfuziologiją. Daugelis mane geriau prisimena kaip gydytoją ginekologę, bet aš pastaruosius 27 metus dirbau kraujo perpylimo srityje.


Prisimena „pagautinius“


Nors transfuziologija gydytojai buvo nauja, labai įdomi ir nepaprastai atsakinga sritis, kur maža klaida gali lemti žmogaus gyvybę, nors teko įdėti neapsakomai daug pastangų, kol įsivedė kraujo perpylimo kontrolę, suorganizavo donorų tinklą, o jos rengiamos Donorų dienos garsėjo visoje šalyje, gražiausi prisiminimai vis dėlto likę iš akušerijos laikų.

Gydytoja prisimena, kai jau ketindama palikti ginekologiją sulaukė vienos atkaklios pacientės. Ši primygtinai prašė, kad A. Šumskienė stebėtų jos nėštumą, nes taip prisakiusi mama. Tada gydytoja sužinojo, jog atkakli nėščioji – kažkada jos išpuoselėta ir į gyvenimą sugrąžinta neišnešiota naujagimė, tada svėrusi vos 960 gramų.

Tuomet nebuvo nei inkubatorių naujagimiams, nei kitų būtinų priemonių. Kybartų medikių maitinama per zondą ir puoselėjama mažylė ligoninėje gyveno porą mėnesių, kol priaugusi reikiamą svorį buvo išleista namo.

Gydytoja prisipažino, jog dažnai pagalvodavo apie šį kūdikį, ar mergaitė užaugo sveika, ar galės turėti savo vaikų. Todėl sutikti suaugusią ir kūdikio besilaukiančią „mažylę“ medikei buvo itin smagu.

Tų smagių ir sunkių istorijų per ilgus darbo metus buvo labai daug. O savo priimtus naujagimius, dabar jau suaugusius vyrus ir moteris, gydytoja dažnai atpažįsta ir vadina juos švelniais žodžiais – „mano pagautiniai“.

Nuo mažens gyvenimo be dainos neįsivaizduojanti gydytoja sakė dabar laisvalaikiu dar daugiau dainuosianti, lankysianti „Rudenėlio“ klubo repeticijas. Ji žada sutvarkyti savo surinktą medžiagą apie paauglių seksualinį švietimą, kai daug metų lankydamasi mokyklose skaitydavo jaunimui paskaitas. Susisteminta informacija parodytų, kaip kito jaunimo požiūris į moralę, seksą, žmonių santykius.

Suprantama, kad daugiau laiko liks bendrauti su vaikais ir anūkais, kitais artimaisiais. Daug planų turinti A. Šumskienė sakė, jog tikrai neužsisėdės namuose, nes tai – pagrindinis senatvės požymis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas