„Santaka“ / Gema Skystimienė: „Kito darbo dirbti negalėčiau“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-04-06 05:22

Dalinkitės:  


Kai šią savaitę seniūnė Gema Skystimienė į darbą atsinešė spalvingų margučių, Velykų dvasia ir pavasarinė gaivuma tarsi pasklido po naujus, dar dažais kvepiančius seniūnijos kabinetus.

Vidmantos BŪBNAITIENĖS nuotr.


Gema Skystimienė: „Kito darbo dirbti negalėčiau“

Dangyra APANAVIČIENĖ

Ilgametės Klausučių seniūnės Gemos Skystimienės namai šį savaitgalį pakvips pyragais. Verbų sekmadienį Žaliosios bažnyčioje pašventinti žolynai papuoš Velykų stalą, o po namus pasklis anūkų klegesys. Po Prisikėlimo Mišių jaukiuose tėvų namuose susiburs patys brangiausi žmonės.

„Tai šeimos šventė, į kurią kiekvienąkart susirenka mano vaikai“, – sakė G. Skystimienė, su kuria švenčių išvakarėse kalbėjomės apie šeimą, vaikus, laisvalaikį, tačiau daugiausia kalba sukosi apie darbą, kuriam atiduoti 25-eri patys gražiausi gyvenimo metai.

– Turbūt dauguma Klausučių krašto žmonių kiek atsimena save, tiek atsimena ir Jus, dirbančią seniūne.


– Dirbti seniūne pradėjau 1987 metų lapkritį. Tuomet tai buvo Klausučių apylinkės vykdomasis komitetas, o aš – komiteto pirmininkė.

Baigusi mokslus (1976 m. G. Skystimienė baigė tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, o 2006 m. VDU įgijo socialinio darbo magistro laipsnį – red. pastaba) Klausučiuose pradėjau dirbti augalų apsaugos agronome. Paskui mane pasikvietė padirbėti į agropramoninį susivienijimą, o po pusantrų metų tuometinis Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Edmundas Žemaitaitis paskyrė vadovauti Klausučių apylinkei.

– Seniūne dirbate 25-erius metus. Per tą laiką pasikeitė daug valdžių, tačiau prie visų pritapote. Kaip Jums tai pavyksta?


– Nepriklausau jokiai partijai. Gal tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl aš čia taip ilgai dirbu. Nors kai seniūnai buvo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, visko tekdavo išgirsti. Rinkimus laimėjus kuriai nors partijai pasikviesdavo ir sakydavo, kad į mano vietą jau yra kitas kandidatas. Bet aš dėl to nesijaudindavau: sakau – gerai, išsikraustau stalčius, raktus perduodu naujam kandidatui ir atsisveikinu... Bet taip niekas ir neatėjo. Manyčiau, kad Savivaldybės vadovai vis dėlto vertino mano darbą.

– O gal turite planų įstoti į kurią nors partiją?


– Ne kartą šnekino stoti. Nenoriu. Nereikia man tų partijų. Dabar „madingi“ nepartiniai. Štai dabartiniai Savivaldybės vadovai nepriklauso jokiai partijai. Ir man labai gerai be partijos (juokiasi).

– Palyginkite savo darbą tuomet, tarybiniais laikais, ir dabar.


– Palyginti su šiais laikais, tada buvo tikras aukso amžius. Visai kita sistema, kitokios seniūnijos funkcijos, dirbti buvo daug lengviau. Turėjome savo buhalteriją, mums priklausė medicinos punktai, mokyklos, kultūros įstaigos, kurias seniūnija finansavo. Su šiomis įstaigomis daugiausia ir dirbome.

Tokio dalyko kaip socialiniai būstai neturėjome, žmonės gyveno kolūkių, ūkių paskirtuose butuose. Tad ir būstais, ir keliais, ir daugiavaikių bei socialiai remtinų šeimų reikalais rūpinosi patys ūkiai. Dabar visa tai – seniūnijos rūpestis, gerokai padaugėjo popierizmo, ūkinio darbo, ant seniūno galvos gula visi socialiniai klausimai.

– Žiūrint į Jus atrodo, kad tiesiog džiaugiatės tuo, ką darote. O gal tai klaidingas įspūdis?


– Neklaidingas. Man iš tiesų labai patinka šitas darbas. Ryte paprastai ateinu apie pusę aštuntos, apmąstau tai, ką turiu per dieną padaryti, ir imuosi veiklos. Mano pavaduotoja Vidmanta Būbnaitienė, beje, dirbanti dar ilgiau nei aš – nuo 1978 metų, atlieka visą „popierinį“ darbą, tvarko dokumentus, o aš užsiimu organizacine, ūkine veikla.

Man nepaprastai smagu bendrauti su žmonėmis ir daryti konkrečius darbus. Jeigu 70 proc. žmonių pritaria tam, ką aš darau, o 30 proc. bent jau netrukdo, tai aš labai džiaugiuosi.

Klausučių seniūnija yra didelė, gyvena daugiau kaip 3300 žmonių, tai tų reikalų begalė. Bet kito darbo dirbti negalėčiau.

– Kokios problemos Jums kelia didžiausią galvos skausmą?


– Didžiausia problema – socialiniai būstai, jų eksploatavimas ir remontas. Seniūnijoje yra 56 socialiniai būstai, su kurių gyventojais daugiausia ir kyla įvairių problemų. Tai jie nuomos nesumoka, tai už elektrą ar atliekų surinkimą įsiskolina, tai apsivagia. Viename namo gale žmogus gyvena, o kitą, žiūrėk, jau plėšia.

Eini ir eini, auklėji, mokai, patarinėji. Kai kurie šių žmonių visai nemoka gyventi, nenori dirbti, tvarkytis, nesistengia siekti gerovės. Sakau, užsiauginkite daržovių, laikykite gyvulių ir visai gerai gyvensite. Bet ne – juk reikės dirbti... Pasak šių gyventojų, tik kvailiai daržus ravi. Taip ir gyvena apsileidę, piršto nepakrutindami, už nieką nemokėdami.

Bet mes nenusileidžiame, dėl skolų kreipiamės į teismą. Vieni skolas susimoka, kitus iškeldiname. Turi būti tvarka. Gerai, kad tokių žmonių seniūnijoje yra nedaug.

Kartais rankos nusvyra bežiūrint į juos. Kai pamatau, kokius produktus ir daiktus jie perka pašalpų gavimo dienomis, pagalvoju, kad valstybė per daug neatsakingai skirsto pašalpas ir išlepina tam tikrą kategoriją žmonių. Manau, visose seniūnijose yra tokių, kurie gyvena iš pašalpų, bet turi plazminius televizorius, satelitines antenas ir kitokių prabangių daiktų, kurių dažnai negali sau leisti nusipirkti tvarkinga, dirbanti šeima.

– Ar daug sulaukiate piktų skambučių, priekaištų?


– Iš tiesų tai mūsų žmonės yra geri, man smagu su jais dirbti ir bendrauti.

Štai dar žiemą, kai išjungėme gyvenvietėse apšvietimą, paaiškinau, kad seniūnija neturi pinigų ir reikia taupyti. Niekas nepriekaištavo, nešaukė, neskambino. Labai vertinu tokį žmonių supratimą ir tolerantiškumą. Ypač džiaugiuosi vyresniosios kartos žmonėmis, iš kurių daug ko gali pasimokyti kai kurios jaunos šeimos. Tai darbštūs, be galo tvarkingi žmonės, kurių dėka gražėja gyvenvietės. Važiuoju per kaimą ir džiaugiuosi: sodybos sutvarkytos, žolytė vasarą visur nupjauta. Tik vieną kitą apleistą kiemą gyvenvietėje gali pamatyti.

– Sunkmetis skaudžiai palietė ne tik rajono Savivaldybės biudžetą, bet patuštino ir seniūnijų kišenes. Kaip išgyvensite?


– Šiemet iš tiesų labai liūdna finansinė padėtis. Nėra taip buvę, kad komunaliniam ūkiui, krovininiam autobusiukui išlaikyti būtume gavę tik 12 tūkst. litų visiems metams.

Gatvių apšvietimui skirtus 4 tūkst. litų „sudeginome“ dar žiemos pradžioje, o juk ir ruduo ateis. Kol kas nežinau, kaip reikės išgyventi.

Gaila, bet yra žmonių, galvojančių, kad seniūnė turi pinigų maišą, tik jo neatriša. Todėl viena niekada nesiimu spręsti, kam panaudoti tuos gaunamus varganus pinigėlius. Finansinius reikalus aptariame ir lėšas skirstome kartu su bendruomenių pirmininkais ir seniūnaičiais.

– Ar daug jie Jums padeda?


– Nors iš pradžių kai kas į seniūnaičius žiūrėjo skeptiškai, bet man tiek jie, tiek bendruomenių pirmininkai yra didelė parama.

Ten, kur seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas lyg vienas kumštis, yra ir tvarka, ir šiltas bendravimas su žmonėmis, pagarba vieni kitiems, daromos šventes, organizuojami renginiai. O kur tvyro įtampa tarp šių žmonių išrinktų patikėtinių, gero tikėtis neverta.

Iš viso seniūnijoje turime dešimt kaimo bendruomenių pirmininkų ir penkis seniūnaičius. Su visais gražiai bendraujame ir bendradarbiaujame. Susėdame prie didelio stalo mano kabinete ir tariamės, kaip paskirstyti lėšas, kur, pavyzdžiui, panaudoti kelių fondo pinigus. Stengiamės, kad tų pinigėlių nors po šiek tiek gautų kiekviena gyvenvietė. Praeitais metais išasfaltavome vieną gatvelę Teiberiuose, tai dabar galvojame jau apie kitą kaimą.

Mano svajonė, kad kiekviename kaime būtų išasfaltuotos visos gatvelės, kad kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje būtų parkas, žydėtų gėlės, stovėtų suoliukai žmonėms atsisėsti ir gražia aplinka pasigėrėti. Norėtųsi, kad visi gyventume europietiškai. Na, bet po truputį judame į priekį, tvarkomės, ir aš tikiu, jog kada nors taip ir bus.

– Važinėjate, ko gero, pačiu seniausiu visoje Savivaldybėje automobiliu. Kodėl Jums valdžia nenuperka kito?


– Matyt, dar neatėjo eilė. Mūsų automobiliui „Audi 90“ – 22 metai, bet jis dar laiko, pasiremontuojame ir važiuojame. Kita vertus, net nedrįstu prašyti automobilio, kai neseniai gavome lėšų ir įsikūrėme naujuose gražiuose kabinetuose.

Mašina mūsų prasta, bet dar turime autobusiuką, tiesa, vis gendantį, ir arklį. Visi juokiasi iš to mūsų arklio, bet mums jis reikalingas prie įvairiausių darbų, o svarbiausia – nieko nekainuoja.

– Sakėte, jog Velykos Jums – šeimos šventė. Kaip švęsite?


– Iš Kėdainių parvažiuos dukra Lina su žentu Irmantu ir dviem anūkais: 6 metukų Mante ir Vyteniu, kuriam dar tik 5 mėnesiai. Ateis čia pat, Klausučiuose, gyvenanti sūnaus Vitalio ir marčios Juditos šeima, auginanti pirmaklasę Gabiją ir vos vienerių sulaukusią Ievą. Susėsime prie bendro stalo, kalbėsimės, aptarsime liepos mėnesį planuojamas dviejų mažiausių anūkų krikštynas ir, žinoma, tradiciškai surengsime margučių ridenimo varžybas. Anūkai galės siausti, daryti ką tik panorės – per šventes mūsų namuose jiems duodama visiška laisvė, nors po to ir tenka ilgai tvarkytis.

Labai džiaugiuosi, kad mūsų vaikai gyvena Lietuvoje, kad jie yra darbštūs žmonės, turi darbus, sukūrę tradicines lietuviškas šeimas, kad anūkai pavadinti gražiais lietuviškais vardais, o svarbiausia – kad visus juos aš galiu dažnai matyti.

Labai tikiuosi, jog vaikai paseks savo tėvų pavyzdžiu. Su vyru Algimantu (jis dirba UAB „Vilkaviškio vandenys“ kontrolieriumi – red. pastaba) santuokoje gyvename jau 35-erius metus ir dėl to labai džiaugiamės, nors šiais laikais tai, ko gero, visiškai nemadinga (juokiasi).

– Vis kalbate apie šeimą, darbą, vaikus. O kuo Jūs užsiimate laisvu nuo darbo metu, kur randate savo širdžiai atgaivą?


– Vasarą visą savo laisvalaikį atiduodu gėlėms. Vyras kartais ir sako: „Pareini iš darbo pavargusi, kartais ir piktoka, bet nueini pas savo gėles, padėlioji akmenukus ir nusiramini, grįžti jau linksma.“ Labai mėgstu susitvarkyti aplinką. Ir daržiuką turiu, ir šiltnamį pavasarį pilną prisisodinu, ir vištų laikome, du didelius šunis turime.

O žiemą aš mezgu ir skaitau detektyvus. Dažnai užeinu į knygyną ir perku knygas. Jeigu būčiau verslininkė, tai tikriausiai turėčiau savo knygyną.



Gema Skystimienė: „Nuoširdžiai sveikinu visus „Santakos“ skaitytojus, o ypač – seniūnijos gyventojus, su šv. Velykomis, linkiu gražaus pavasario laukimo, ramybės ir gerumo Jūsų šeimose, o labiausiai linkiu būti sveikiems.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas