„Santaka“ / Kito link...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-04-04 22:15

Dalinkitės:  


Kito link...

Didžiojo tridienio katechezė



Velykos – tai mūsų Viešpaties Jėzaus kančia, mirtis ir prisikėlimas. Todėl Velykos švenčiamos nuo Didžiojo ketvirtadienio iki sekmadienio ryto. Velykiniame šventime tikintieji kviečiami apmąstyti, suprasti ir priimti Jėzaus kančią bei mirtį ir kartu džiaugsmingai švęsti Prisikėlimą. Velykų slėpinys yra mūsų tikėjimo, buvimo krikščionimis versmė, esmė ir pagrindas, kurį verta priimti, švęsti atvira širdimi.



Didysis ketvirtadienis


Minimas Eucharistijos įsteigimas ir Jėzaus įsakymas vieniems kitus mylėti.

Šią dieną yra prisimenama Paskutinė vakarienė, kuri, įvykusi Jėzaus ir mokinių rate, šiandien visų mūsų yra lygiai tokiu pat būdu surengiama ir švenčiama. Šią dieną į ją esame pakviesti visi. Eucharistijoje Kristus mums kiekvienam save atiduoda, paaukoja per duoną ir vyną.

Kunigystė. Taip pat šią dieną visi prisimename, jog esame kunigiškoji tauta, nešanti Viešpačiui save, savo gyvenimo auką, atnašą Jo garbei.

Nutyla varpai. Jie neskambės iki Velyknakčio. Tai mums primena paklusnumą ir nusižeminimą. Varpų skambesys – tai Gerosios naujienos skambėjimas. Varpams tylint galime įsiklausyti, kaip mūsų gyvenime skamba Geroji naujiena, ar mes esame Gerosios naujienos skelbėjai.


Didysis penktadienis


Mišių nėra. Šią dieną nešvenčiamos Mišios, nesidžiaugiama Kristaus buvimu su mumis, nes Jis kenčia ir miršta. Jo nėra! Švenčiama tik žodžio liturgija. Komunijai duona nekonsekruojama, dalijamasi nuo vakar likusia.

Kunigas gulasi prieš altorių. Tai reiškia nusižeminimą ir atgailą. Tai visos bendruomenės vidinės savijautos išraiška. Kunigas, kaip visos bendruomenės atstovas, gulasi prieš Viešpatį tiesiog save nužemindamas, sulygindamas save su žemėmis. Lygiai taip pasijunta ir visa bendruomenė.

Žodžio liturgija užbaigiama ilga visuotine malda, kurioje meldžiamasi už visą Bažnyčią, už kitatikius ir netikinčius, už valstybių vadovus, už vargšus, kenčiančius vargą. Kryžiaus akivaizdoje prisimename visus, už kuriuos miršta mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

Šventojo kryžiaus pagerbimas. Iki Didžiojo penktadienio kryžius buvo pridengtas violetiniu veliumu, tuo tarsi išreiškiant nežinojimą, nepastebėjimą kryžiaus, kančios – tai mums taps atpirkimo kaina. Kristaus dievystė ant kryžiaus buvo tarsi pridengta kančios. Kunigui triskart užgiedant „Štai kryžiaus medis“ išreiškiama atsiskleidžianti mums begalinė Dievo meilė – Jėzaus įvykio slėpinys.


Didysis šeštadienis


Velykų šventė skelbia Kristaus mirties ir prisikėlimo paslaptį, gelbstinčią galią, išganomąją jėgą. Velykų naktis tapo liturgijos centru ir sekmadienio pradžia, kuriame šlovinamas Viešpaties prisikėlimas.

Šio vakaro, nakties apeigos yra kupinos džiaugsmo, nepaliaujamo gėrėjimosi prisikėlusiuoju Jėzumi Kristumi, kuris mūsų bendruomenėje bus pastebimas per šio šventimo keturias dalis: Žiburių, Žodžio, Krikšto, Eucharistijos liturgijas.

Žiburių liturgijoje, vykstančioje jau sutemus, renkamės prie laužo. Pašventinama ugnis (ne anglys, medis, degtukai, bet ugnis, besiplaikstanti ugnis!), uždegama Velykų žvakė, simbolizuojanti Kristų, kuris savo mirtimi ir prisikėlimu nušvietė mūsų gyvenimo kelią.

Žvakės šviesa mums primena Kristaus šviesą, o nuo jos prisidegę savo žvakutes mes suvokiame, kad esame tapę panašūs į Jį ir nebe savo šviesą skleidžiame. Tada su degančiomis žvakutėmis sueiname į tamsią bažnyčią vedami velykinės žvakės kaip ugnies stulpo, vedusio izraelitus naktyje iš vergovės į laisvę. Visiems susirinkus giedamas velykinis šlovinimas „Exsultet“ („Tedžiūgauja“).

Žodžio liturgijos prasmė. Žodis atskleidžia tiesą, dovanoja supratimą apie Dievą ir apie mus pačius, kad esame mylimieji Jo vaikai, dėl kurių Jis yra pasiruošęs net apiplėšti save, net apriboti savo dievystę ir mirti ant kryžiaus.

Šioje vigilijoje yra pateikiami devyni skaitiniai: septyni iš Senojo Testamento ir du iš Naujojo Testamento. Per šiuos skaitinius mes randame, pastebime Dievą, kuris per visą žmonijos istoriją yra žmogų ir visą pasaulį kuriantis, vedantis, kaip Tėvas savo vaikus auklėjantis ir prižiūrintis. Naujajame Testamente išgirstame džiūgavimo šūksnius „Aleliuja“ – taip mes pradžiungame sutikę prisikėlusį ir esantį kartu mūsų Viešpatį. Prisikėlęs Kristus kalba per Šventus Raštus, teikdamas mums nemirtingumo žodžius, kuriais turime tikėti.

Tarp skaitinių įsiterpia Garbės himnas, skambinama varpais.

Krikšto liturgijoje prisimename tai, kad iš mirties esame perėję į gyvenimą, kai Jėzaus vardu buvome nuplauti Krikšto vandeniu, panardinti jo mirtyje ir drauge su Juo prikelti amžinajam gyvenimui.

Krikščionio krikštas – tai dvasinė mirtis su Kristumi, kad vėl iš naujo su juo prisikeltume ir atnaujintume savo gyvenimą, tai tapimas Dievo vaiku, pakrikštytųjų bendruomenės – Bažnyčios – nariu. Dabartiniais laikais rekomenduojama, jog suaugusieji krikštui ruoštųsi gavėnios laiku ir būtų pakrikštyti per Velyknaktį.

Eucharistijos liturgija yra Velykų vigilijos viršūnė. Joje mes jau iš anksto gėrimės amžinosiomis Velykomis, jau dalyvaujame dangaus puotoje laužydami duoną, dalydamiesi Kristaus kūnu ir krauju, taip tapdami dieviškojo gyvenimo dalininkais.

Duona pasotina, o vynas pralinksmina širdį. Jėzus Kristus duodamas mums duonoje ir vyne savo kūną bei kraują pasotina mūsų didžiausią troškimą – būti laimingiems, mūsų gyvenimui suteikdamas prasmę ir padarydamas mus vieno Tėvo vaikais, o tarpusavyje – broliais ir seserimis.

Duona, paimta kaip mūsų gyvenimo simbolis, tampa Kristaus kūnu, kuris pasotina tapęs dieviškojo gyvenimo simboliu.

Vynas, kaip linksmumo ir gyvenimo gerovės, sėkmės simbolis, tampa dieviškosios malonės šaltiniu, Kristaus krauju, kuris atgaivina, džiugina mūsų tikėjimą, mūsų kasdienybę.



Prasmingai švenčiamų Jums Velykų! Tegul Kristaus prisikėlimo šviesa pripildo Jūsų gyvenimus skaidrios, ramios kasdienybės bei drąsos būti tikrais krikščionimis. Juk dėl to Kristus prisikėlė...




Kun. Rytis BALTRUŠAITIS

Keturvalakių parapijos klebonas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas