„Santaka“ / Vilkaviškietį užbūrė gyvenimas Kinijoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-03-30 05:33

Dalinkitės:  


Edvardas Chmieliauskas keliaudamas po Rytų Azijos šalis patyrė nepakartojamų įspūdžių.

Vilkaviškietį užbūrė gyvenimas Kinijoje

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškietis Edvardas Chmieliauskas jau porą metų nebuvo Lietuvoje. Šiuo metu 25 metų vaikinas dirba ir gyvena Kinijoje – šalyje, kurioje norėtų dar šiek tiek pasilikti...


Nusprendė rizikuoti


Edvardas gimė ir augo Vilkaviškyje. Pabaigęs tuometinę Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą vaikinas persikėlė gyventi į Vilnių. Sostinėje vilkaviškietis praleido penketą metų. Per šį laikotarpį jis ne tik studijavo, bet kartu dirbo ir sporto žurnalistu. Vaikinui teko padirbėti Baltijos bei Lietuvos krepšinio lygose, portale „Krepsinis.net“, savaitraštyje „Sportas“ bei žurnale „SPO“.

„Tai buvo vienas svarbiausių mano gyvenimo periodų, kai pasisėmiau itin naudingos patirties ir dariau tai, kas man maloniausia: stebėjau, domėjausi ir rašiau apie sportą. Tuomet kasdien alsavau tik sportu“, – prisiminė E. Chmieliauskas.

Vis dėlto šalį sukausčius finansų krizei situacija darbo rinkoje tapo sudėtingesnė ir vaikinui teko apsispręsti, ką veikti toliau. Kaip prisipažino pats Edvardas, jis visuomet norėjo pakeliauti po Aziją, patirti gyvenimo šiame žemyne ypatumus. Tiesa, ilgai vilkaviškiečiui tai atrodė tik svajonė, o ne reali galimybė.

„Supratęs, kad Lietuvoje manęs niekas nevaržo, pradėjau ieškoti darbo pasiūlymų Kinijoje bei Japonijoje. Deja, pastarojoje šalyje konkurencija pasirodė per didelė ir dėl to suabejojau savo galimybėmis. Praleidęs daugiau laiko darbo paieškos svetainėse supratau, kad daugiau šansų turiu įsidarbinti būtent Kinijoje“, – pasakojo E. Chmieliauskas.

Vos tik pradėjęs domėtis Kinijos darbo rinka, vilkaviškietis labai greitai gavo pasiūlymą vienoje šios šalies mokyklų dirbti anglų kalbos mokytoju.

Daugeliui aplinkinių visa tai atrodė kiek beprotiška, o sunkiausiai su mintimi, kad ilgai nematys sūnaus, susitaikė Edvardo tėvai. Vis dėlto jis buvo tvirtai apsisprendęs, tad susikrovė nedidelį lagaminą ir išvyko į Kiniją.


Ugnikalnis pakeitė planus


Kinijoje vilkaviškietis įsikūrė šiaurėje esančiame Harbino mieste. Tačiau vos tik pradėjęs dirbti mokytoju vaikinas greitai suprato, kad pedagogo darbas skirtas ne jam.

„Jaučiausi tarsi klounas, linksminantis vaikus. Nusprendžiau mesti darbą ir persikelti į sostinę Pekiną. Ten taip pat nepavyko rasti kitokio darbo, išskyrus mokytojo. Pagalvojau, jog dar šiek tiek pakeliausiu po šią egzotišką šalį ir grįšiu į Lietuvą, juolab kad bilietus skrydžiui atgal jau buvau įsigijęs“, – pasakojo E. Chmieliauskas.

Pasirengęs grįžti į gimtinę vaikinas to padaryti negalėjo. Kaip tik tuo metu Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, dėl to Kinijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, buvo sutrikdyti lėktuvų skrydžiai.

Priverstinai likęs daugiausiai pasaulyje gyventojų turinčioje valstybėje, Edvardas apsisprendė vis dėlto negrįžti į Lietuvą ir pabandyti surasti savo vietą šioje šalyje. Trumpai pakeliavęs vaikinas surado gana neblogą ir sau priimtiną veiklą: dabar jis jau kurį laiką vienoje kompanijoje testuoja mobiliuosius telefonus.


Įvairus maistas


Pasakodamas apie Kiniją, vilkaviškietis apibūdino ją kaip labai didelę ir skirtingą valstybę. Pasak jo, šios šalies gyventojai yra pakankamai draugiški ir svetingi, jeigu tik neliečiami jų asmeniniai interesai ar jautrios politinės temos. Dauguma Kinijos miestų per pastaruosius 10 metų išsivystė į itin modernius megapolius, kuriuose kultūros lieka vis mažiau. Nepaisant to, sostinėje Pekine vis dar galima surasti nemažai kultūrinio paveldo objektų: tradicinių mažų gatvelių, kuriose šeimos gyvena iš kartos į kartą, daug šventyklų ar bokštų, turinčių ilgą istoriją.

„Vienas maloniausių dalykų šioje šalyje – maistas. Kadangi esu neišrankus, valgau viską, net itin egzotiškus dalykus, tokius kaip varlės, žiogai ar kirmėlės. Teko net skorpioną suvalgyti“, – pasakojo vaikinas.

Pekino restoranuose gausu įvairaus maisto. Kinijoje itin populiarūs makaronai su įvairiausiais padažais bei patiekalai su ryžiais. Dažnai valgomos keptos daržovės su vištiena ar kiauliena, puode virinami iešmai su sojos sūriu, daržovėmis, dešrelėmis, žuvies ir krevečių kamuoliukais, koldūnais ir pan.

„Kinų maistui apibūdinti reikėtų kelių knygų, nes kiekvienas kaimelis gali pasigirti savo tradiciniais patiekalais, o šių pavadinimai turi savo istorijas. Pavyzdžiui, vienas iš jų – sugriuvusio tilto makaronai. Jie pavadinti taip dėl to, kad kažkada seniai moteris, išvirusi makaronus, norėjo juos nunešti savo vyrui. Bet ji negalėjo pereiti per tiltą, nes šis buvo sugriuvęs. Sukdamasi iš padėties, moteris tą puodą su makaronais iškėlė aukštai virš galvos ir pernešė per upę“, – vieną iš legendų papasakojo E. Chmieliauskas.



Saugi šalis


Bandydamas lyginti gyvenimą Kinijoje bei Lietuvoje, Edvardas tvirtino, jog tai – dvi visiškai skirtingos valstybės. Anot jo, apskritai gyvenimas tolimojoje Azijoje nė kiek nepanašus į gyvenimą Europoje.

„Čia būtina priprasti prie pašėlusio tempo, kitokių kvapų, oro užterštumo, kultūros, žmonių elgsenos, maisto. Kinijoje yra normalu, kad žmonės spjaudosi, čepsi valgydami, o lipdami į autobusą ar metro pastumia, jei mato, jog eini per lėtai. Kad priprasčiau prie tokio gyvenimo būdo, reikėjo maždaug 2–3 mėnesių. Su kai kuriais dalykais apskritai neįmanoma susitaikyti, tačiau jeigu juos pavyksta ignoruoti, tuomet galima pamatyti daug privalumų“, – patirtais įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Daugelis užsieniečių mano, kad Kinijoje nėra laisvės, žmonės suvaržyti, bijo kalbėti tiesą, ypač – politiniais klausimais. Vilkaviškietis šiems teiginiams prieštarauja. Pasak jo, užsieniečiai čia turi net daugiau laisvės nei savoje šalyje.

„Pozityviausias dalykas – saugumas. Kinija – saugiausia šalis, kurioje man teko būti. Visiškai saugiam galima jaustis net vidury nakties, nesvarbu, kurioje vietoje būtum“, – tikino E. Chmieliauskas.


Svarstytų galimybę grįžti


Vaikinas visuomet buvo linkęs bendrauti ir domėtis naujovėmis. Būtent tai jam ir padėjo gana greitai pritapti prie naujos kultūros. Per pastaruosius dvejus metus Edvardas aplankė didelę dalį Kinijos, apkeliavo ir keletą kitų Rytų Azijos valstybių. Jo aplankytų šalių sąraše puikuojasi Vietnamas, Laosas, Tailandas, Filipinai bei Malaizija.

„Visuomet stengiuosi įsilieti į vietinę kultūrą, bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis ir būtinai išbandyti vietinį gatvės maistą. Rytų kultūra man šiuo metu netgi yra kur kas priimtinesnė nei vakarų. Ko gero, net patirčiau šiokį tokį kultūrinį šoką, jei tektų grįžti vėl gyventi į Lietuvą“, – prisipažino E. Chmieliauskas.

Vis dėlto jis neišsižada galimybės vieną dieną sugrįžti į tėvynę. Jeigu atsirastų patrauklus darbo pasiūlymas Lietuvoje, vaikinas jį būtinai apsvarstytų. Tiesa, kol kas vilkaviškietis planuoja ateinančią vasarą tik trumpam apsilankyti gimtinėje.

„Po išvažiavimo į Kiniją Lietuvoje nebuvau dar nė karto. Labiausiai pasiilgau tėvų – jų nemačiau daugiau nei dvejus metus. Gyvendamas toli nuo gimtinės labai pasiilgstu lietuviškos gamtos: ežerų, miškų, Baltijos jūros. Dar labai „ilgiuosi“ cepelinų, šokolado ir lietuviškų saldumynų. Kartais norisi ramesnio gyvenimo, norisi pabūti mažesniame miestelyje, tokiame kaip Vilkaviškis. Tačiau kol kas tikrai nieko neplanuoju. Vis dėlto dar norėčiau išbandyti gyvenimą skirtingose Kinijos ar apskritai Azijos vietose“, – sakė vilkaviškietis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas