„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-03-23 06:38

Dalinkitės:  


Turistauti mėgstantis A. Jotautas kelionėse yra patekęs ir į ne visai linksmas situacijas.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Merginų suvalkiečiai nepardavė

Antanas JOTAUTAS, vilkaviškietis:

– Prieš kokius dvidešimt su trupučiu metų pavasarį keliavome Turkmėnijoje per Karakumų dykumą. Susiruošėme dešimt vilkaviškiečių: trys vyrai ir septynios moterys bei merginos.

Nusigavome iki Dvidešimt Šešių Baku Komisarų kaimo, o iš ten autobusu turėjome vykti į kelionės vietą. Bet neatvažiavo autobusas, tad kažkoks žmogelis paėmė mus į savo „viliuką“. Susigrūdome į jį dešimt žmonių su didžiausiomis kuprinėmis! Aš, kaip vyriausias, sėdėjau priekyje, o tie gale – net nežinau, kaip susigrūdo dviem eilėmis: vieni sėdėjo, kiti gulėjo...

Taigi pradėjome žygį. Neturėjome net padoraus žemėlapio, tik kažkokią schemą. Orientavomės pagal Vakarinę žvaigždę... Užlipame ant kokio kauburio, o ten, kiek akys užmato, – tiktai smėlynai...

Vienąkart pasibaigė netgi vanduo – ir beveik tris paras neturėjome ko atsigerti. Buvo siaubinga. Laimei, sutikome piemenį su avimis. Jis paaiškino, kad turime nusileisti į slėnį ir ten rasime kanalą su vandeniu.

Vakare šiaip ne taip tą kanalą radome, netoliese buvo ir aūlas – toks nedidelis kaimas.

Iki valiai atsigėrėme, nusiprausėme, košės išsivirėme. O kitą rytą mūsų moterys pirmutinės iš miegmaišių pašoko (šiaip, būdavo, ryte negali jų prikelti) ir pasidarė... pliažiuką. Išsirengė, išsimaudė ir sugulė kaip driežai prieš saulutę.

Tuo metu trys vyrukai, turkmėnai iš aūlo, per žiūronus nužiūrėjo mūsų merginas. O jie juk šlaunies plikos nematę, ten moterys iki ausų apsimuturiavusios vaikšto... Žiūrime, nagi atburzgia jie pas mus su motociklu, vadinamu „emka“.

Vienas iš jų, toks su kareiviškomis kelnėmis ir šautuvu, išsitraukė iš kišenės pluoštą šimtinių – o rubliai tuo metu vertę turėjo! – ir bakstelėjo į dvi paneles. Viena iš jų – visai jaunutė geltonplaukė, dar mokinė...

Ir kreipiasi tie turkmėnai į mane, kaip vyriausią: atseit, parduok mums jas! Aiškinu, jog negalima. Tada kitas jam sako: „Klausyk, šitą senį nušaunam, į smėlį užkasam ir pasiimsim visas mergas.“

Supratome, kad gali liūdnai baigtis. Kur akys užmato – dykuma, o jie turi šautuvą, šovinių visą apkabą...

Ėmėme tartis. Pradėjau sukti uodegą, sakau, jog čia yra mano žmona, čia – dukra, seserys... Žinojau, kad tuose kraštuose giminystės ryšiai gana svarbūs. Galiausiai sutarėme, jog tie vyrai nuvažiuos atsivežti vyno ir visi kartu pasėdėsime, „pabaliavosime“.

Galų gale jie nuvažiavo, o mes sprukome į kalnus, visai į kitą pusę, nei jiems buvome sakę. Ėjome takučiais, kad turkmėnai negalėtų išvažiuoti su savo didžiuliais motociklais. Taip ir pabėgome.

O pabaiga galėjo būti daug liūdnesnė...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas