„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-03-23 06:38

Dalinkitės:  


Turistauti mėgstantis A. Jotautas kelionėse yra patekęs ir į ne visai linksmas situacijas.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Merginų suvalkiečiai nepardavė

Antanas JOTAUTAS, vilkaviškietis:

– Prieš kokius dvidešimt su trupučiu metų pavasarį keliavome Turkmėnijoje per Karakumų dykumą. Susiruošėme dešimt vilkaviškiečių: trys vyrai ir septynios moterys bei merginos.

Nusigavome iki Dvidešimt Šešių Baku Komisarų kaimo, o iš ten autobusu turėjome vykti į kelionės vietą. Bet neatvažiavo autobusas, tad kažkoks žmogelis paėmė mus į savo „viliuką“. Susigrūdome į jį dešimt žmonių su didžiausiomis kuprinėmis! Aš, kaip vyriausias, sėdėjau priekyje, o tie gale – net nežinau, kaip susigrūdo dviem eilėmis: vieni sėdėjo, kiti gulėjo...

Taigi pradėjome žygį. Neturėjome net padoraus žemėlapio, tik kažkokią schemą. Orientavomės pagal Vakarinę žvaigždę... Užlipame ant kokio kauburio, o ten, kiek akys užmato, – tiktai smėlynai...

Vienąkart pasibaigė netgi vanduo – ir beveik tris paras neturėjome ko atsigerti. Buvo siaubinga. Laimei, sutikome piemenį su avimis. Jis paaiškino, kad turime nusileisti į slėnį ir ten rasime kanalą su vandeniu.

Vakare šiaip ne taip tą kanalą radome, netoliese buvo ir aūlas – toks nedidelis kaimas.

Iki valiai atsigėrėme, nusiprausėme, košės išsivirėme. O kitą rytą mūsų moterys pirmutinės iš miegmaišių pašoko (šiaip, būdavo, ryte negali jų prikelti) ir pasidarė... pliažiuką. Išsirengė, išsimaudė ir sugulė kaip driežai prieš saulutę.

Tuo metu trys vyrukai, turkmėnai iš aūlo, per žiūronus nužiūrėjo mūsų merginas. O jie juk šlaunies plikos nematę, ten moterys iki ausų apsimuturiavusios vaikšto... Žiūrime, nagi atburzgia jie pas mus su motociklu, vadinamu „emka“.

Vienas iš jų, toks su kareiviškomis kelnėmis ir šautuvu, išsitraukė iš kišenės pluoštą šimtinių – o rubliai tuo metu vertę turėjo! – ir bakstelėjo į dvi paneles. Viena iš jų – visai jaunutė geltonplaukė, dar mokinė...

Ir kreipiasi tie turkmėnai į mane, kaip vyriausią: atseit, parduok mums jas! Aiškinu, jog negalima. Tada kitas jam sako: „Klausyk, šitą senį nušaunam, į smėlį užkasam ir pasiimsim visas mergas.“

Supratome, kad gali liūdnai baigtis. Kur akys užmato – dykuma, o jie turi šautuvą, šovinių visą apkabą...

Ėmėme tartis. Pradėjau sukti uodegą, sakau, jog čia yra mano žmona, čia – dukra, seserys... Žinojau, kad tuose kraštuose giminystės ryšiai gana svarbūs. Galiausiai sutarėme, jog tie vyrai nuvažiuos atsivežti vyno ir visi kartu pasėdėsime, „pabaliavosime“.

Galų gale jie nuvažiavo, o mes sprukome į kalnus, visai į kitą pusę, nei jiems buvome sakę. Ėjome takučiais, kad turkmėnai negalėtų išvažiuoti su savo didžiuliais motociklais. Taip ir pabėgome.

O pabaiga galėjo būti daug liūdnesnė...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas