Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-17 08:14

---

Tarp gausybės šios savaitės komentarų „Santakos“ interneto svetainėje po vienu iš mūsų straipsnių pasirodė ir toks: „Atsiprašome, jūsų komentarai mums nereikalingi. Juos triname.“ Internautė „Saulė“ (toks vienos iš laikraščio skaitytojų pseudonimas) atsiliepė: „Na, negi tikite, kad tas komentaras redakcijos?“

Nuovokioji „Saulė“ teisi – tai nebuvo redakcijos komentaras. Jį parašė kažkas, nenurodęs net savo slapyvardžio, bet spėjęs pastebėti, jog atsiliepimai dingsta.

Taip, iš tiesų jie trinami, tačiau ne visi, o tik tie, bjaurieji, kurie žeidžia žmogaus garbę ir orumą. Ir triname ne dėl to, kad kažką dangstome ar kažko bijotume, o tik norėdami apsaugoti žmogų nuo šmeižto, nuo lavinos purvo ir kartais visai nepelnytos kritikos.

Šiaip mes – už kritiką. Geranorišką, dalykišką, objektyvią. Kritikuokime valdžią, pareigūnų veiksmus, žmonių nedorus poelgius, bet neįžeidinėkime jų asmens. „Furija“, „debilas“, „psichikos ligonis“, „mergišius“, „narkomano vaikas“, „gaidys“, „vagis“ – tokie ir panašūs epitetai liejasi internetiniuose komentaruose... Jau nekalbant apie riebius keiks- mažodžius. Nenorime viso to toleruoti, tačiau ne visuomet turime galimybių internetu ateinančią informaciją filtruoti. O reikėtų.

„Tai ką, jau laisvoje Lietuvoje negalima reikšti viešai savo nuomonės? Kokia čia demokratija?“ – klausia kitas internautas.

Bet juk žinome, kad visiška laisvė – tai jau ne demokratija, o anarchija. Nevaldomas informacijos turinys, matome, erzina netgi pačius interneto skaitytojus. „Piktas žodis kartais skaudesnis ir už kirtį... Ar kai kurie iš jūsų visada tokie pikti, ar sėdat prie kompiuterio, kai nėra kur pykčio išlieti? Tuoj pats baisiausias dalykas bus patekti į laikraščio puslapius, nes komentaruose gali perskaityti tai, ko net pats apie save nežinojai“, – rašo „Zazza“, kuriai ar kuriam belieka tik pritarti.

Kai kurie įstaigų vadovai, pareigūnai, o neretai ir eiliniai žmonės iš tiesų jau nebenori su žurnalistais kalbėtis vien dėl to, kad bijo atsiliepimų internete, bijo dozės paplavų, kurių, žino, užteks visai šeima ar net giminei.

„Santaka“ internete labai populiari. Kasdien mūsų laikraštį atsiverčia gerokai per tūkstantį internautų. Jį skaito ne tik rajono gyventojai, bet ir išvykę į kitus Lietuvos miestus bei užsienį. Ypač džiugu, kad interneto skaitytojai atsiliepia į laikraščio rašinius. Neretai internete „užverda“ tokios karštos diskusijos, kad į jas įsijungia dešimtys ir net šimtai skaitytojų. Tačiau labai apmaudu, kad didelę šių diskusijų dalį sudaro ne korektiška nuomonė, pasiūlymai, vertinimai, o pikti, pagiežingi, žmogaus orumą ir privatumą žeidžiantys atsiliepimai.

Redakcijai labai reikia skaitytojų nuomonės, straipsnių ir juose išdėstytų faktų vertinimo. Neretai iš skaitytojų pasiūlytų temų gimsta tikrai įdomūs ir aktualūs rašiniai. Tačiau nesityčiokime, neįžeidinėkime vieni kitų ir, kaip rašė viena geranoriškai nusiteikusi internautė, „dažniau raskime vienas kitam gerų žodžių – patiems bus lengviau gyventi“. O dabar lyg kokiems zuikiams, prisidengusiems „čiučiundrų“, „jolkų“, „biomechanikų“, „pseudolietuvių“ ir kitokiais vardais, nereikia daug drąsos drabstytis purvais ir pasakyti tai, ko šiaip niekada neišdrįstų.

Kad būtų mažiau anonimiškumo ir daugiau tiesos, redakcija po ilgų svarstymų ir abejonių krypsta prie nuomonės, kad laikraštį internete vertėtų apmokestinti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---