„Santaka“ / Airijoje nepritapusi vilkaviškietė džiaugiasi grįžusi namo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-15 08:49

Dalinkitės:  


Erika Rainytė tvirtino, kad nuo šiol į Airiją važiuos tik atostogauti.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Airijoje nepritapusi vilkaviškietė džiaugiasi grįžusi namo

Eglė MIČIULIENĖ


Daugelis darbo Lietuvoje neturinčių ar per mažai uždirbančių žmonių išvyksta gyventi į užsienį. Ne vienas iš jų turi vaikų, kuriuos palieka čia, Lietuvoje, arba išsiveža kartu. „Lango“ puslapyje jau rašėme apie berniuką iš Vilkaviškio, kuris su tėvais išvyko gyventi į Ameriką. Dėl to jis nesijaučia nuskriaustas ar labai nelaimingas, tačiau prisipažino, jog Vilkaviškyje gyventi buvo smagiau...

Trylikametės vilkaviškietės Erikos Rainytės tėvai maždaug metus dirbo užsienyje, Airijoje. Jų dukra tuo metu gyveno su močiute. Vasarą mergaitės mama ir tėtis buvo grįžę namo ir prieš prasidedant šiems mokslo metams prikalbino Eriką važiuoti į užsienį kartu su jais. Tačiau gimtus namus palikusi mergaitė Dubline teištvėrė vos pusantro mėnesio. Pamatę, kad dukra jaučiasi blogai, tėvai nupirko jai bilietą namo.



Vilkėjo uniformą

Erika pasakojo, jog beveik metus praleidusi be tėvų labai jų pasiilgo, ir į Airiją išvyko tik dėl to, kad galėtų gyventi kartu su saviškiais. Mergaitė išvažiuodama manė, jog per kiek laiko pripras prie nepažįstamos aplinkos.

Tačiau nei brolio, nei sesers neturinti Erika svetimame krašte kuo toliau, tuo labiau jautėsi vieniša. Trūko draugų, savos aplinkos, o mokykloje, pasak pačios mergaitės, apskritai „buvo siaubas“.


Vilkaviškietė lankė mergaičių mokyklą. Kažkada tame pastate buvo įsikūręs vienuolynas ir, anot Erikos, mokykloje išlikusi panaši atmosfera. Dėstomos ir tikybos pamokos, kuriose kalbama apie šeimos, mokyklos bendruomenę, įvairias regilijas bei jų istoriją.

Visos moksleivės toje mokykloje privalo nešioti uniformas. Jau pirmą dieną, kai reikėjo apsivilkti privalomus drabužius, Erikos akyse susitvenkė ašaros. Lietuvaitei nepatiko gana niūriai atrodanti uniforma, kurią sudarė bordinis megztukas ir ilgas tamsus languotas sijonas (vyresnių klasių moksleivių megztiniai buvo mėlyni, o vyriausiųjų – žali).

– Tik vieną dieną, kai reikėjo aukoti po du eurus nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems vaikams, mums leido ateiti apsirengus paprastais rūbais. Visoms buvo labai smagu, – pasakojo Erika.



Nebendraujanti lietuvaitė

Mokslo metai prasidėjo paskutinę rugpjūčio dieną. Į klasę susirinko viena kitos nepažįstančios mokinės iš skirtingų mokyklų. Rugsėjo pirmąją jau vyko pamokos. Tą pačią dieną, išsigandusi, kad nieko nesupranta (pamokos vyko anglų kalba), Erika su ašaromis akyse parašė mamai žinutę, kad paimtų ją iš mokyklos.

Tarp naujų klasės draugių buvo ir viena lietuvė, bet ji su vilkaviškiete nebendravo.


Metus išgyvenusi Airijoje kraštietė E.Rainytei atrodė keisto būdo ir pasipūtusi.

– Iš viso toje mokykloje buvo aštuonios lietuvės, ir dvi iš jų nebendraudavo su kitomis.

O mes, likusios šešios, bendravome. Bet visos lietuvės gyveno toliau nuo manęs, be to, mokėsi kitose klasėse, todėl mažai matėmės, – kalbėjo moksleivė.

Kitos klasės draugės su Erika elgėsi labai draugiškai, mėgino padėti apsiprasti. Su atvykėle bandė kalbėtis ir viena mokytoja, ji įtikinėjo mergaitę, kad viskas bus gerai.

„Bet man vis tiek ten nepatiko – ne ta atmosfera. Man kančia buvo eiti į mokyklą“, – trumpai drūtai paaiškino pašnekovė.

Airijoje E.Rainytė buvo susitikusi ir su buvusiu klasės draugu iš Vilkaviškio. Jis ten gyvena jau apie metus ir yra visai patenkintas.

– Gal dėl to, kad jis turi brolį, vis tiek ne toks vienas. O gal todėl, kad Lietuvoje jis mokėsi prasčiau nei Airijoje... Be to, priprato, kaip ir dauguma kitų seniau atvažiavusių lietuvių. Jei būčiau laukusi, gal ir aš būčiau pripratusi. Bet nenorėjau laukti, – aiškino mergina.



Pamokoje – ant grindų

Dauguma moksleivių Erikos lankytoje mokykloje buvo atvykėlės iš kitų šalių, todėl į užsienietes ten niekas nekreipė ypatingo dėmesio.


Palaipsniui ruošti pamokas ir bendrauti angliškai Erikai darėsi vis lengviau.

– Iš matematikos kontrolinio gavau 82 procentus (mokinių žinios ten vertinamos 100 proc. sistema), iš prancūzų kalbos – 84. Tik iš fizikos – 16, – neslėpė moksleivė.

Mokykloje kasdien būdavo po aštuonias pamokas, jos trukdavo nuo 9 iki 15.40 val. Pertraukos būdavo tik po trečios ir penktos pamokos.

Mokytis E.Rainytei teko maždaug tų pačių dalykų, kaip ir Lietuvoje, tik prie anglų dar prisidėjo vokiečių ir prancūzų kalbos. Vilkaviškietei patiko, kad moksleiviai per kūno kultūros pamoką buvo lavinami plačiau: pusę metų vaikai užsiimdavo salėje, o kitą pusmetį būdavo vežiojami į baseiną. „Spėjau išmokti plaukti sieksniais“, – džiaugėsi mergaitė.

Mokytojai, lietuvės akimis, visi buvo jauni, vienintelė muziką dėstanti pedagogė buvo kiek vyresnio amžiaus. Pusantro mėnesio Airijoje praleidusi Erika šeštadieniais lankė lietuvių mokyklą, kur jaunimas buvo mokomas muzikos, geografijos, gimtosios kalbos ir istorijos. Lietuvių ten tiek daug, kad nedidelėse mokyklos patalpose nebūdavo kur sėsti, vaikai sėdėdavo net ant žemės.



Važiuos per atostogas

Nors angliškai Erika pramoko, net ir daugelio įkalbinėjamai noras pasilikti neatsirado. „Ir verkdavau, ir pikta buvau“, – dienas Airijoje prisiminė vilkaviškietė.

Mama dar prašė dukrą palaukti, sakė, jog ateity pravers anglų kalbos žinios. Tėtis pirmas suprato, kad mergaitės įkalbėti nepavyks. Jis pritarė, jog būdamas vaikas taip pat norėtų namo.

Erika pripažino, kad buvo gaila palikti tėvus. Dabar pasimatymo su jais teks laukti pusę metų, kol tėvai grįš atostogų.

Grįžus į Lietuvą Erika buvo laiminga, apsidžiaugė ir ją išvydę draugai. „Kai įėjau į klasę, visi pradėjo ploti“, – šypsojosi moksleivė. Mokytojai mergaitę suprato, neužvertė didžiuliu krūviu ir padėjo pasivyti draugus. Moksleivės trimestras išėjo geras: žemiausi pažymiai – pora aštuonetukų.

Erika sakė, jog apskritai svetimoje šalyje buvo įdomu.

– Dublinas – Airijos sostinė, didelis ir gražus miestas. Man patikdavo po jį važinėtis autobusais“, – prisiminė moksleivė.

Ji pasakojo, jog mielai skris į Airiją su tėvais praleisti savo vasaros atostogų. Bet, anot Erikos, iš karto turi būti nupirktas bilietas atgal. Nes bent jau šiuo metu mergaitė mano, kad gyventi ilgesniam laikui į užsienį nevažiuos niekada.



Publikuota: 2005-12-15 08:49:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai