„Santaka“ / Vilkaviškiečio dėmesio ir meilės pakanka net pusšimčiui šunų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-03-16 07:10

Dalinkitės:  


Linas Kiseliūnas jaučia globojamų keturkojų dėkingumą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vilkaviškiečio dėmesio ir meilės pakanka net pusšimčiui šunų

Tik pravažiavus Sūdavos kaimo pradžią žymintį kelio ženklą dėmesį patraukia neįprastas ūkis. Už aukštos tinklo tvoros laksto daugybė šunų. Dažnas nustebęs pagalvoja, jog čia įsikūrusi gyvūnų prieglauda. Tačiau jokio oficialaus statuso ši vieta neturi. Gausus keturkojų būrys – vilkaviškiečio Lino Kiseliūno augintiniai. Visi su šunų globa susiję darbai bei išlaidos – privatus vyro rūpestis.


Šuniukų grožiui neatsispiria


Šiuo metu aptvare laksto 47 šunys. Gal prieš dešimtmetį išgelbėta kalaitė Pipa buvo pirmasis priglobtas gyvūnas. Pagailėjęs nušauti atvežto šuns Linas netrukus tapo kur kas didesnio pulko šeimininku. Pipa atsivedė šuniukų, kurie ir buvo pirmoji šunyno karta. Laikui bėgant kalei pakluso visa gauja. Tik pernai, senajai Pipai nugaišus, jos vietą užėmė įpėdinė Mija.

L. Kiseliūnas pasakoja, kad kartais globotinių skaičius ūgteli per naktį – atvažiavęs pašerti šunų prie tvoros jis randa pamestinukų. Kai kada mažyliai būna palikti dailiose vytelių pintinėse, šiltai apklostyti, kai kada – tiesiog sukišti į šiukšlių maišus. Sulaukę ryto jie tampa naujais šunyno gyventojais. Klausydamas L. Kiseliūno minčių apie šunų globą imi suvokti, kad šunyčių grožis ir yra stipriausias motyvas, prieš kurį jis negali atsilaikyti. Mažus šunelius senbuvės patelės globėjiškai priima į būrį.


Priglaudžia nuskriaustus


Šunų skaičius auga ir dėl to, kad vyras negali nematyti nelaimėn žmogaus ar gamtos valia patekusių keturkojų.

Prieš kurį laiką L. Kiseliūnas matydavo netoliese lakstančią vaikingą kalę. Vėliau tapo akivaizdu, kad ji jau atsivedė šuniukų, tik šių niekur nesimatė. Vieną dieną keistai sunerimusi kalė ypač patraukė dėmesį. Iš jos elgesio vyras suprato, kur ieškoti mažylių. Kažkas aklinai ir labai kruopščiai buvo užkimšęs ūkinio pastato plyšį, per kurį motina sugrįždavo pamaitinti naujagimių. Dabar Rude pavadinta kalė su visa išgelbėta vada apgyvendinta aptvare. Rudė vadovauja antrai šunyno gaujai, kuri tik šeimininkui esant netoliese šiaip ne taip pakenčia Mijos būrio kaimynystę. Nakčiai gaujas, kad nesusipjautų, tenka atskirti.

Šuniukų skaičių padidino ir staigus atlydys. Po netoli aptvaro sukrautomis betoninėmis plokštėmis pasaulį išvydo keturių šuniukų vada. Tačiau polydžio vanduo atskyrė mažuosius nuo kalės. Mažyliai tepajėgė garsiai cypti. Kad išgelbėtų nelaimėlius, L. Kiseliūnui prireikė daug pastangų. Šiandien jis džiaugiasi pasitaisiusiais „kukuliais“.


Gaujai svetimas šuo – pasmerktas


Suaugusiam šuniui rasti prieglobstį šunyne neįmanoma. Ir ne todėl, kad tai pareikalautų didesnių išlaidų priežiūrai. Storų piniginių savininkai dažnai arogantiškai pasiūlo nemenkas sumas, kad tik galėtų atgal į namus grįžti be nusibodusio „gyvo žaislo“. Pinigai panašiose situacijose niekuo dėti. L. Kiseliūnui ne kartą teko aiškinti, jog gyvūno priimti tiesiog negali, nes čia jo laukia žiauri egzekucija. Senbuviai naujoką tiesiog sudrasko. Taip skaudžiai baigiasi atvejai, kai šunų elgsenos nepažįstantys žmonės nepatiki šiuo argumentu ir savo augintinį slapčia įmeta į aptvarą.

Šunynas turi ir kelis „nelegalus“. Anapus tvoros glaudžiasi keli benamiai šunys. Kąsnis visuomet atsiranda ir jiems, tačiau į aptvertą teritoriją šie net atvėrus vartus neina, matyt, jaučia, kad gentainiai nebus svetingi.

Negali Linas abejingai praeiti ir pro mieste valkataujančius šunis. Ir jiems dešrelę ar batono galą numeta.

Prieš gerą dešimtmetį vilkaviškietis dirbo vienos įmonės vairuotoju, po Lietuvą vežiojo produkciją. Vasarą atostogauti jį išleidęs kolega pateko į keblią situaciją. Įvažiavus į vienos Kauno parduotuvės kiemą automobilį apspito pulkas šunų. Telefonu L. Kiseliūnas naujam vairuotojui paaiškino, kad pirmiausia jis turi pavaišinti „apsauginius“, o paskui jau galės ir prekes krauti. Tad kolegai teko savo pietumis pasidalyti su keturkojais.


Nepamiršta nei vardų, nei skiepų


L. Kiseliūnas stengiasi sudaryti savo augintiniams kiek galima geresnes sąlygas. Per parą jis šunims sušeria du kibirus ėdesio. Kartais tai būna sausas pašaras, kartais – košė arba mėsa. Visi šunys skiepijami, gauna vaistų nuo kirminų, blusų. Visos su augintinių sveikata susijusios procedūros kruopščiai surašomos.

Paklaustas, ką darytų, jeigu visiškai nevaržytų finansai, vyras sakė: „Būtų daug gražių voljerų, stengčiausi pagerinti šunų laikymo sąlygas.” Šiuo metu visi šunys palaidi laksto viename aptvare.

Kiekvienas šuo turi ne tik statusą gaujoje, bet ir vardą. Šeimininkas atsimena visus: Persikas, Zvonkė, Spyglys, Burbulas, Reksė, Šponkė, Vilė, Mailo... Pastarąjį vardą kalė gavo dėl stulbinančio panašumo į filme „Kaukė“ matytą šunelį. Mailo turi ir pravardę. Dar šeimininkas ją šaukia Nemiegančia, mat atrodo, kad ji niekada nemiega, o apimta snaudulio žūtbūt stengiasi jam nepasiduoti.


Malonus rūpestis


Šunys L. Kiseliūnui – malonus rūpestis. Vyriškis buvo pastebėtas bei įvertintas ir Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Šunyno šeimininkui įteikta padėka, o jo augintiniams atvežta pašaro.

Smagu ir tada, kai pro šalį važiuojantys žmonės sustoja pažiūrėti, kas čia per „įstaiga“, pasidžiaugti šuniukais. Dažną stebina, kad ši veikla – tik pomėgis, kad tai daroma ne dėl naudos. Nemažai šuniukų žmonės išsiveža. Pernai naujus namus surado 9 keturkojai.

Bet ne kiekvienas, panorėjęs augintinio, iš šunyno jį gali išsivežti. L. Kiseliūnas sako, kad pabendravus su žmogumi iš jo elgesio tampa aišku, ar šuo pateks į patikimas rankas. Kartais tėvai vaikui siūlo gyvūną it žaislą, šeima neapsisprendžia, ar imti šunelį su gražiomis ausytėmis, ar su dailia uodega. Žinodamas, koks likimas laukia atsibodusių „žaislų“, paskutinį žodį taria šunyno šeimininkas, ir šunelis lieka saugiai bėgioti aptvare.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas