„Santaka“ / Ar politikai susivienys dėl šeimos?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-03-09 08:53

Dalinkitės:  


Ar politikai susivienys dėl šeimos?

Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio 1-oje dalyje skelbiama: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. To paties straipsnio 3-oje dalyje sakoma, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu“.

1992 metais Lietuvos žmonėms ir mūsų Konstitucijos rengėjams neatsiejamas santuokos ir šeimos ryšys buvo aiškus. Lietuvos Konstitucinis teismas nusprendė kitaip. Todėl praėjusį rudenį priimtas šio teismo išaiškinimas, kuriuo sutuoktinių šeimos teisės buvo prilygintos sugyventinių teisėms, sukėlė didelės visuomenės dalies pasipiktinimą.

Netgi į draugystes nesileidžiantys priešiškų partijų politikai šį kartą susitelkė bendram labui. Seime įsikūrė parlamentinė grupė „Už tradicinę šeimą“, kuri suvienijo net 98 skirtingų partijų Seimo narius. Grupės iniciatyva buvo įregistruotas įstatymo projektas, siūlantis papildyti Konstituciją keliais žodžiais, iš kurių visiems būtų aišku, jog šeima sukuriama sudarius santuoką. Mat tai, kas seniai aišku paprastam žmogui, kai kuriems teisininkams, politikams ar žurnalistams jau nebėra savaime suprantama.

Nieko nuostabaus, nes įvairios teisės dabar dažnai traktuojamos kaip svarbiausia Europos Sąjungos vertybė. Užtat į šeimos kategoriją su įsivaikinimo galimybe pretenduoja kartu gyvenantys tos pačios lyties asmenys, šeimai teikiamomis lengvatomis mielai naudotųsi visuomenei niekuo neįsipareigoję sugyventiniai. Šiai ideologijai plisti aktyviai padeda dezorientuojančios žiniasklaidos priemonės, kai kurios „žmogaus teisių“ ar „lygių galimybių“ plėtra besidangstančios organizacijos.

Neseniai vienas dienraštis kaip rimtą dalyką išspausdino „mokslininkų“ nuomonę, neva homoseksualams santuokos labai reikalingos, nes „vienalytės santuokos skiriasi nuo tradicinių ilgalaikiškumu ir stabilumu“. Įdomu tai, jog tie patys ideologai su ne mažesniu įkarščiu įtikinėja, kad vyro ir moters santuoka yra atgyvenęs dalykas, smurto ir priespaudos židinys.

Vis dėlto džiugu, kad susivienijo tie 98 skirtingų partijų Seimo nariai, nebijantys būti pavadinti senamadiškais ir suvokiantys išskirtinę šeimos ir santuokos svarbą. Tačiau Seime yra 141 narys. Reiškia, net 43 iš jų potencialiai palaiko sugyventinių statuso prilyginimą sutuoktiniams. Santuokinei šeimai apginti papildant Konstituciją reikės 94 Seimo narių pritarimo ir dviejų balsavimų su trijų mėnesių pertrauka.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarsi ir užtektų tų 98 seimūnų balsų, jeigu niekas iš jų nepakeis savo nuomonės, nesusilaikys balsuojant ar tiesiog neatvyks į posėdį. Tačiau kas gali paneigti, kad tyčia ar netyčia taip neatsitiks?

Štai Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Kuodytė pareiškė, kad jų frakcija nepritars numatomam Konstitucijos pakeitimui. Nieko nuostabaus – juk šios partijos vedlys Eligijus Masiulis yra viešai išreiškęs pritarimą ne tik homoseksualų santuokoms, bet ir prostitucijos įteisinimui.

O kaip pasielgs socialdemokratai? Juk būtent tarp jų yra aktyviausi sugyventinių ir vienalyčių šeimų „advokatai“: Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Algirdas Sysas, Vytenis Andriukaitis. Kokios jėgos laimės šios partijos viduje, koks bus jų vadovybės sprendimas? Kažkodėl mūsų, vilkaviškiečių, rinktas atstovas Seime Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius neužsirašė į santuokinę šeimą palaikančią grupę, nors Prezidento rinkimų kampanijos metu jis aiškiai pasisakė už šeimos vertybes.

Įdomu, ar čia – pozicija, ar tik laiko trūkumas? Gal mes, Vilkaviškio rinkėjai, padėtume A. Butkevičiui apsispręsti, kokią partijos liniją pasirinkti? Esu tikra, kad Vilkaviškio rajono skyriaus socialdemokratai ir jų rėmėjai teikia pirmenybę santuokai ir tradicinėms vertybėms. Tad ar nevertėtų išreikšti aiškios savo skyriaus pozicijos Vilniuje dirbantiems partijos vadovams?

O gal ir rajono Savivaldybės taryba, sekdama Seimo pavyzdžiu, galėtų parodyti vienybę šiuo klausimu, pareikšdama palaikymą santuokinei šeima?

Na, o jeigu partijų vadovams svarbesnė tapo ne Lietuvos, bet Briuselio bendrapartiečių nuomonė, tą rinkėjams taip pat reikėtų žinoti. Partijų ir savo apygardos kandidatų pozicijas matysime balsavime dėl Konstitucijos pataisos.

Šeima yra tai, kas jungia, o ne skiria. Šeimos vertybės yra aukščiau už partinius skirtumus. Būtent santuokinė šeima užtikrina tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Ar ne tai turėtų būti svarbiausias orientyras visoms Lietuvos partijoms?



Leokadija BALSIENĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos psichologė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas