Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-13 06:17

---

Rusijos pilietybę turinti kybartietė Lidija Dailidavičienė prisimindama žeminančius medikės žodžius kaskart susigraudina.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Prieš 25-erius metus už lietuvio ištekėjusi, Kybartuose gyvenanti Rusijos pilietė Lidija Dailidavičienė – per kukli, kad būtų išdrįsusi kovoti už save. Įstatymų nežinančios medikės įspėta, jog teks brangiai mokėti už gydymą, silpnos sveikatos senutė iš ligoninės išėjo.

Kreipėsi kaimynai

Viename Kybartų daugiabutyje gyvenanti, lietuviškai nemokanti 75-erių Lidija Dailidavičienė labai nustebo tarpduryje išvydusi žurnalistus. Medikų įskaudinta senutė niekur nesiskundė ir teisybės neieškojo. Ji tyliai kentė, kaip ji pati įsivaizdavo, „Lietuvoje nemėgstamos rusės“ dalią. Tik kaimynams, nesupratusiems, kodėl taip greit grįžo iš ligoninės, moteris pasiguodė, kas nutiko Vilkaviškyje. Būtent kaimynai kreipėsi į redakciją ir prašė išsiaiškinti, ar tikrai Lietuvos įstatymai draudžia gydyti rusus.



Susipažino Baltijske

Baltijske gyvenusi Lidija su septyniolika metų vyresniu lietuviu Saliamonu Dailidavičiumi susipažino tapusi našle. Taip pat našlys lietuvis prieš kelis dešimtmečius į Baltijską atvažiuodavo aplankyti ten gyvenančių savo vaikų.

Du vienišus našlius suvedė vaikai, nusprendę, jog kultūringas Saliamonas labai tiktų į porą tris dukteris auginusiai Lidijai. Nors lietuvis tuomet buvo jau 67-erių, pora susituokė ir kartu išbuvo ketvirtį amžiaus – tiek, kiek Lidija buvo spėjusi pragyventi su pirmuoju savo vyru.

Liko vieniša

Išleidusi į gyvenimą dukteris, Lidija atsikraustė gyventi į Kybartus. Nors moteris bandė kalbinti vyrą pasilikti Baltijske, prie gimtinės prisirišęs lietuvis visada kalbėjo norįs mirti Lietuvoje. Likimas jam lėmė ilgą gyvenimą. Tačiau lapkričio pradžioje 92-ejų S.Dailidavičius mirė. Savo antrąją žmoną labai gerbęs ir mylėjęs vyras Kybartuose ją paliko visiškai vieną. Lidijos dukterys išsisklaidę po visą Rusiją, tad pasirūpinti skausmingai gyvenimo posūkį išgyvenančia mama negali.

Vyro netektis, laidotuvės paveikė ir taip silpną L.Dailidavičienės sveikatą. Moteriai sušlubavo širdis, pakilo kraujo spaudimas. Šeimos gydytojas R.Žvirblis, pas kurį Rusijos pilietybę turinti moteris nuolat lankėsi, rekomendavo atsigulti į Vilkaviškio ligoninę.



Tikėjosi padėti

Ilgametę patirtį turintis Kybartų medikas sakė, jog po nelaimės jo pacientei pakilo kraujo spaudimas, kurio nepavyko numušti. Gydytojas keleri metai pacientei išrašydavo vaistus, kuriuos kompensuodavo Ligonių kasos, tad pensininkei nebuvo sunku jų įsigyti.

– Neabejojau, jog ligoninėje L.Dailidavičienei padės, todėl daviau siuntimą paguldyti ją planiniam gydymui, – aiškino R.Žvirblis.

Tačiau nuvykusi į Vilkaviškio ligoninę rusė Lidija pasijuto visai kitaip, nei bendraudama su visuomet maloniai ją gydydavusiu terapeutu R.Žvirbliu.

– Į palatą atėjusi seselė labai nustebo, pamačiusi pasą raudonais viršeliais, – pasakojo L.Dailidavičienė. – Ji paklausė, ar aš rusė. Atsakiau, kad esu Rusijos pilietė, bet daug metų turiu leidimą pastoviai gyventi Lietuvoje. Tada seselė nusistebėjo, jog būdama rusė dar noriu, kad lietuviai mane gydytų už savo pinigus.



Nepatiko pasas

Lidija pasakojo bandžiusi paaiškinti, jog ką tik palaidojo savo vyrą, o Lietuvoje gauna labai mažą pensiją ir neturinti daug pinigų, tačiau medikė patikino, jog gydymas brangiai kainuos, ir išėjo.

L.Dailidavičienė ligoninėje teišbuvo dvi dienas. Gavusi keletą tablečių moteris išsigando, jog nepajėgs susimokėti už gydymą. Ji pati nuėjo pas palatos gydytoją ir pasiprašė išleidžiama namo. Gydytojas davė jai pasirašyti keletą dokumentų lietuvių kalba ir daug neklausinėjęs ligonę išleido namo.

Senutė Lidija pasakojo, jog niekam skųstis ji neketino, bet širdyje buvo taip skaudu, kad sunku net žodžiais apsakyti.

– Na ir kas, kad aš rusė, – braukdama ašaras rypavo moteris, – bet juk mano vyras buvo tikras lietuvis. Aš jį taip mylėjau, paskui jį atvažiavau į Kybartus – svetimą kraštą, palikusi gimines ir savuosius. Čia pragyvenau tiek metų...

Išėjo savo noru

Vilkaviškio ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytojas Juozas Dičpinigaitis aiškino, jog pacientei skyręs gydymą pagal jos diagnozę – vaistų nuo spaudimo ir raminamųjų nakčiai. Apie apmokėjimą už gydymą tikrai nekalbėjęs. Gydytojas pasakė, jog reikėtų nusipirkti efektyvesnius leidžiamus vaistus. Jie nėra laikomi pirmos būtinybės medikamentu, tad Ligonių kasos už juos neapmoka. Tačiau pacientė pasakė, kad tam neturinti pinigų, tad nutarta apsieiti su ligoninės skiriamais.

J.Dičpinigaitis sakė nepastebėjęs, jog ligonė palatoje nejaukiai jaustųsi – ji noriai bendravo su kitomis moterimis.

Tik po poros ligoninėje praleistų dienų rytą moteris pas daktarą atėjo jau apsirengusi išvykti. Ji pasakė, jog norinti namo. Palatos gydytojas pasakojo apžiūrėjęs ligonę, jos kraujo spaudimas buvo gerokai pažemėjęs, pati sakėsi sustiprėjusi ir jaučiasi geriau.

– Jos sveikatai pavojaus nebuvo, tad daug neklausinėjęs leidau vykti namo, – aiškino J.Dičpinigaitis. – Išrašiau kompensuojamų vaistų, paaiškinau, kaip namuose vartoti.



Slaugytojas įspės

Ligoninės vadovai sakė, jog leidimą Lietuvoje gyventi turintys socialiai drausti žmonės gydomi nemokamai. Tačiau neatmetė galimybės, kad kažkuri iš slaugytojų galėjo savavališkai neteisingai informuoti pacientę, nors aiškinti tokius dalykus į jos pareigas neįeina.

Vyr. gydytojo pavaduotoja slaugai Roberta Suprikienė pažadėjo apsvarstyti šį atvejį ir perspėti slaugytojas, jog daugiau taip nebūtų.



Mokytis žmogiškumo

Kybartietis gydytojas R.Žvirblis labai nustebo sužinojęs, kas jo pacientei nutiko Vilkaviškyje. Savo kolegų darbo nenorėjęs komentuoti medikas tepasakė, jog prie svetimo skausmo, matyt, įprantama, o kai kuriems medikams dar labai reikia mokytis bendrauti su žmonėmis.

L.Dailidavičienė viena ilgai gyventi Lietuvoje nesirengia. Litais paverčiama jos pensija labai maža. Tiek pinigų neužtenka net žiemą brangiai kainuojančioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Moteris žada išvykti pas dukteris į Rusiją.

L.Dailidavičienė sakė visą gyvenimą gerai sutarusi su pažįstamais lietuviais, juos gerbusi, niekada nejutusi priešiškumo. Tačiau pora dienų ligoninėje šį tikėjimą sugriovė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---