„Santaka“ / Neišgalvotos istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-02-24 07:21

Dalinkitės:  


Ne visiems vaikams lemta augti darnioje šeimoje, jausti mamos meilę ir tėčio globą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Neišgalvotos istorijos

Kuo tikėti, jei ne mama

Sako, kad žmonės gyvenime daro trijų rūšių klaidas: pirmos yra tos, iš kurių mokomasi, antros – už kurias reikia mokėti, ir trečios – už kurias reikia skaudžiai mokėti. Mano istorija atitiktų pirmąjį variantą, tačiau pamoka, kurią gavau, buvo labai ilga ir skausminga. Ji truko 18 metų ir atitvėrė sieną tarp sūnaus ir motinos.

1990 metais mano sūnus vedė savo išrinktąją. Abu apsigyveno pas mus, Sūdavos kaime. Gyvenome, galima sakyti, laimingai, po poros metų gimė anūkėlis Tomukas (vardas pakeistas). Tačiau netrukus mūsų šeimoje įvyko tragedija: 1993 metų gegužės 20 d. mano sūnus žuvo. Našlė liko jauna žmona, tėvo neteko vos kelių mėnesių sūnelis.

Marti netrukus grįžo į Vilkaviškį, ant mano rankų palikdama 8 mėnesių anūką. Tomuko mama mūsų namuose pasirodydavo retai: vaiko ji neaugino ir jo gyvenime nedalyvavo. Tačiau našlaičio pensijos iš „Sodros“ pasiimti nepamiršdavo. Taip ir slinko gyvenimas. Mes buvome laimingi, kad auga sveikas vaikelis, o mūsų marti džiaugėsi turėdama pinigų ir laisvę.

Dar tuo metu iš valstybės išpirkau 1,5 ha žemės sklypą, kurį iki tol nuomojo sūnaus šeima. Kadangi anūkas tuomet buvo mažas, dokumentus pildžiau jo motinos vardu. Prieš išpirkdama žemę su marčia kalbėjausi, ar vėliau, kai vaikas taps pilnametis, ji pažadanti perrašyti žemę sūnaus vardu. Gerai prisimenu, kaip su ašaromis akyse ji persižegnodama tvirtino, kad net kalbos būti negali, – kaip galėtų nuskriausti savo vaiką... Patikėjau savo anūko motina, sumokėjau už žemę ir dokumentų tvarkymą. Tai buvo antroji mano klaida.

Kai atėjo laikas Tomuką leisti į mokyklą, nieko neprašiau ir nelindau į marčios gyvenimą. Žinojau, kad ji turi kitą šeimą, dar du vaikelius. Tačiau antroji marčios šeima netrukus subiro, o prieš šešerius metus moteris laimės ieškoti išvyko į Angliją. Įgaliojimą tvarkyti savo reikalus paliko motinai.

Tomukui buvo 14 metų, kai vieną kartą jis manęs paklausė:

– Močiute, ar aš, neturėdamas tėvo, gaunu našlaičio pensiją?

Tada anūką nuraminau, kad tokią šalpos pensiją jis tikrai gaunąs, tik ją tvarkanti mama ir anoji močiutė. Tada Tomas ir mamos paklausė apie jam priklausančią išmoką. Iš motinos berniukas taip pat išgirdo, kad pinigai niekur nedingo: jie esą kraunami į seifą ir Tomui sulaukus pilnametystės bus atiduoti. Patikėjau marčios pažadais, nusiraminau, kad vaikas pradžiai gyvenimo ir tolesniems mokslams gaus pinigų. Ir tai buvo trečioji mano klaida.

Iki tol su marčia matydavomės retai, tačiau bendravome normaliai. Bet kai kalba pakrypo apie pinigus, ryšiai galutinai nutrūko. O kai sulaukęs pilnametystės Tomas kreipėsi į „Sodrą“, kad našlaičio šalpos pensiją pervestų į jo sąskaitą, įvyko dar didesnis incidentas. Sužinojęs, kad gausiąs po 562 litus, Tomas išpūtė akis. „Sodros“ darbuotoja ne mažiau nustebo išgirdusi, jog Tomas jam priklausančių pinigų iki šiol negavo. Ji iškvietė vaiko teisių specialistus. Kilo skandalas. Vaiko teisų specialistė nuvyko atkovoti bent paskutiniojo mėnesio Tomo pensijos, kurią jau buvo spėjusi paimti močiutė.

Deja, šis nemalonus atvejis nesuvirpino moterų sąžinės. Neseniai išgirdau dar vieną pribloškiančią žinią, jog ta žemė, kurią išpirkau savo anūkui marčios vardu, jau parduodama...

Svarstau ir negaliu suvokti, ar šios moterys – artimiausi žmonės našlaičiui vaikui – turi atsakomybės, pareigos, sąžinės jausmą? Kaip galima taip elgtis: apgaudinėti savo vaiką, traukti jam iš po kojų gyvenimo pagrindą, tiesiog spjauti į veidą?

Visus 18 metų stengėmės apsaugoti savo anūką nuo dvasinių traumų. Supratome, kad ir jam kartais sunku, kai aplink visi vaikai turi mamą, tėtį. Todėl visada palaikėme moterį, kuri mums pagimdė anūką. Tačiau lazda atsisuko prieš mus.

Galbūt perskaitę šį rašinį žmonės paklaus, kodėl anksčiau nesirūpinau, tylėjau. Taip nutiko todėl, kad tikėjau motiniškais jausmais, sąžine, atsakomybe...

Paviešinti šią istoriją mane privertė kaimo žmonės, kurie puikiai pažįsta mus ir Tomą. Jie matė pirmuosius vaiko žingsnius, kartu su mumis išgyveno auginimo rūpesčius, todėl jiems taip pat skaudu dėl susiklosčiusios situacijos

Mums atrodo, kad anūkas užaugo laimingas, viskuo aprūpintas, apsuptas dėmesio ir meilės, kad jam nieko netrūko. Bet taip atrodo tik tol, kol kalba nepakrypsta apie jo mamą...



Levutė SAVICKIENĖ

Sūdavos kaimo gyventoja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas