„Santaka“ / Į mokyklą – dėl žinių ir pašalpų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-02-20 07:30

Dalinkitės:  


Ky­bar­tų „Sau­lės“ pro­gim­na­zi­jos mo­ky­to­jos (iš kai­rės) V. Ba­gu­šaus­kie­nė, J. Lio­ran­čie­nė, I. Za­lec­kie­nė ir T. Ka­ra­lie­nė ro­mų švie­ti­mą su­vo­kia kaip prie­mo­nę pa­dė­ti spręs­ti jų skur­do, nu­si­kals­ta­mu­mo pro­ble­mas.

Autorės nuotr.


Į mokyklą – dėl žinių ir pašalpų

Rajono mokyklose šiuo metu ugdomi 32 romų tautybės mokiniai. Pora jų mokosi Sūdavos vidurinėje mokykloje, o 30 lanko Kybartų „Saulės“ progimnaziją.


Iki 16 metų lankyti mokyklą privalu


Pasienio miesto ugdymo įstaigos pedagogų kasdienybė klasėje šiek tiek skiriasi nuo kolegų, dirbančių kitose rajono vietovėse. Ypač tą jaučia Kybartų „Saulės“ progimnazijos pradinių klasių mokytojos. Mokslo metus pirmoje šios mokyklos klasėje pradėjo 8, antroje – 11, trečioje – 4, ketvirtoje – 4 romų tautybės mokiniai. 5–8 klasėse jų mokosi vos vienas kitas. Nemažai šių moksleivių pradinėse klasėse sulaukia ir šešioliktojo gimtadienio, kuris juos tarytum „atleidžia“ nuo kiekvienam Lietuvos piliečiui privalomo mokymosi iki 16 metų. Tuomet būtinybės lankyti mokyklą nebelieka.

Tačiau ne visi jaunieji romai, sulaukę 16 metų, numoja ranka į išsilavinimą. Pedagogai turi pavyzdžių, kai septyniolikos ar aštuoniolikos metų sulaukę jaunuoliai neskuba iš mokyklos, bet siekia užbaigti nors keturias klases ir įgyti pradinį išsilavinimą.

Mokyklos direktorius A. Judickas iš savo pedagoginio darbo patirties prisimena keletą jaunuolių, įgijusių pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Tačiau tokie pavyzdžiai gana reti. „Saulės“ pedagogai vienbalsiai teigia, kad pagrindinis romų motyvas vaiką iki 16 metų leisti į mokyklą – šeimai skiriamos įvairios socialinės išmokos. Mokyklos lankymas – įstatymuose užfiksuota būtina sąlyga jas gauti.

Kadangi priešmokyklinis ugdymas dar nėra visuotinai privalomas, romai į mokyklą ateina iš savo šeimų, neturėdami sėkmingam „startui“ reikalingų įgūdžių. Namuose nėra kam jų formuoti, nes dauguma tėvų patys neraštingi. Bendraudamos su mokinių tėvais pedagogės patiria, kad geresnę vaikų ateitį suaugusieji šiek tiek sieja su išsilavinimu ir mokymosi visiškai nenuvertina. Tačiau jos prisimena ir atvejį, kai septyniolikmetės merginos siekis dar pasimokyti buvo pernelyg silpnas argumentas prieš tautos tradicijų besilaikančių tėvų planą ištekinti dukrą.


Lietuviškai mokytis sunku


Peržengę klasės slenkstį jaunieji romai susiduria su daugiakalbystės keliamomis problemomis. Namuose jie kalbasi gimtąja kalba, kai kuriose šeimose – rusiškai, o mokykloje yra mokomi valstybine kalba. Kalbos barjeras kartais atrodo toks didelis, kad mokytojoms net kyla abejonių, ar mokiniai apskritai pajėgūs suvokti, kas jiems yra aiškinama lietuvių kalba.

Kita problemos pusė – vaikai nedrįsta klasėje kalbėti lietuviškai, drovisi romų kalbos akcento. Tačiau jie ir savo gimtosios kalbos abėcėlės dažnas nėra tvirtai išmokę ir randa joje nepažįstamų rašto ženklų. Gabesnieji jaučia, jog kartais vien sąmoningo skaitymo įgūdžių stoka neleidžia jiems sėkmingai atlikti ir kitų mokomųjų dalykų užduočių. Mokykloje dažniausiai, ypač pertraukų metu, romai bendrauja tarpusavyje ir tik gimtąja kalba.

Menki skaitymo ir rašymo įgūdžiai išskiria romus iš bendramokslių dar ir tuo, kad mobiliuoju telefonu jie ryšį palaiko ne trumposiomis žinutėmis, kaip tai mėgsta daryti lietuviai, bet kalbėdamiesi. Dėl tų pačių priežasčių mokiniai nebendrauja ir socialiniuose tinkluose.

Sistemingai lankęs mokyklą normalių gebėjimų mokinys, pasak mokytojų, pradinio ugdymo pakopą baigia įgijęs bent minimalių žinių ir įgūdžių. Apibendrindamas ugdymosi rezultatus progimnazijos direktorius A. Judickas konstatavo, kad didesnė dalis įstaigoje besimokančių romų yra nepažangūs.


Lankomumas sezoninis


Sistemingas mokyklos lankymas – ne visada vien mokinio valioje. Pedagogės pastebi, jog į pamokas romai ateina švariai ir tvarkingai apsirengę. Tačiau dėl sunkios kai kurių šeimų materialinės padėties dažnas neturi pakankamai žieminių rūbų, batų, tad tenka praleisti pamokas ir laukti, kol mamos išskalbti drabužiai ar permirkusi avalynė išdžius.

Ne vienerius metus romų vaikus mokančios pedagogės jų lankomumą apibūdina kaip sezoninį. Rudenį ir pavasarį pamokų praleidžiama kur kas mažiau negu žiemą.

Dėl mokykloje nepasirodžiusio mokinio neretai mokytojoms tenka užsukti į romų namus. Jos vieningai teigė, kad, išskyrus socialinės rizikos šeimas, daugumoje būstų, nors skurdas ir jaučiamas, bet yra švaru, šilta, tvarkinga. Romai nevengia bendravimo su mokytojais, užsukusius priima maloniai. Šeimų nariai noriai ateina į mokyklinius renginius, šventes.

Pasak mokytojų, lietuvių tautybės mokiniai romų mokykloje neignoruoja, kai kurie patys pasirenka juos suolo draugais. Šie vaikai kartu su klasės draugais vyksta į ekskursijas. Su tuo susijusios išlaidos dažniausiai yra mokytojų ar visos klasės bendruomenės rūpestis.


Paauglystė išgyvenama pradinėse klasėse


Jeigu pagal įstatymus priklauso, mokiniai mokykloje gauna nemokamą maitinimą, aprūpinami mokymosi priemonėmis. Pedagogės yra pastebėjusios, kad romai tėvai reikalingus dokumentus susitvarko laiku ir kruopščiai.

Į kitataučius žiūrima kaip ir į visus kitus: esant būtinybei jiems teikiama specialiojo pedagogo ir logopedo pagalba, specialusis ugdymas, nepažangūs mokiniai paliekami kartoti kurso, o gabumus atskleidę tampa prizininkais „Mažųjų talenčiukų“ konkursuose.

Tačiau tais atvejais, kai pirmą kartą mokyklos slenkstis peržengiamas pavėlavus keleriais metais, romų nepastebėti neįmanoma. Nuo bendraklasių jie skiriasi ir amžiumi, ir fizine branda, ir elgesiu. Kai kurie dėl to išgyvena. Pradinio ugdymo pakopoje besimokantiems vėlyvosios paauglystės link žengiantiems mokiniams sunku pritapti prie gerokai jaunesnių klasės draugų. Drausmės, elgesio, mokymosi motyvacijos stokos problemas, kurios dėl paauglystės dažniausiai ima kilti maždaug septintoje klasėje ir yra aktualios dar porą trejetą metų, „Saulės“ progimnazijoje tenka spręsti jau pradinių klasių mokytojoms.


Pagalba pedagogams seniai apmirusi


Mokykla romų vaikams yra pirma vieša oficiali institucija, kurioje jie gali susipažinti su kitomis kultūromis, sužinoti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgtų ne jų tautybės žmonės. Siekdami itin uždaros etninės mažumos vaikų ugdymo efektyvumo, mokytojai neatsisakytų gilinti profesinių žinių.

Direktorius A. Judickas teigė, jog pagalba pedagogams šalies mastu gana aktyviai buvo teikiama maždaug 2003–2004 metais. Tuomet jie galėjo vykti į seminarus, buvo gavę vadovėlių romų kalba, vaikams organizuota kelių dienų stovykla Druskininkuose. Tačiau vėliau ši veikla apmirė ir jau kelerius metus pedagogai nebegauna pagalbos, kuri padėtų pažinti šių mokinių poreikius, suvokti jų socializacijos proceso sunkumus.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas