„Santaka“ / Ministras džiaugėsi padėtimi Vilkaviškio rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-02-20 07:09

Dalinkitės:  


Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius ra­jo­no pe­da­go­gus ra­gi­no ti­kė­ti sa­vi­mi ir lin­kė­jo po­zi­ty­vu­mo vi­so­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ministras džiaugėsi padėtimi Vilkaviškio rajone

Andrius GRYGELAITIS

Apie rajono bei šalies švietimo situaciją kalbėjomės su Vilkaviškio rajone apsilankiusiu švietimo ir mokslo ministru Gintaru STEPONAVIČIUMI.

– Kokį įspūdį paliko vizitas Vilkaviškio rajone?

– Kiekvieną savaitę stengiuosi bent dienai išvykti iš Vilniaus ir aplankyti kurią nors Lietuvos savivaldybę. Vilkaviškyje man, kaip ministrui, dar neteko lankytis. Tokie vizitai į šalies rajonus yra labai naudingi. Tik bendraudamas su švietimo įstaigų vadovais ir pedagogais geriausiai galiu pasitikrinti įvairių sprendimų efektyvumą.

Svečiuodamasis Vilkaviškio rajone pastebėjau, kad didžiausi sprendimai jau padaryti anksčiau. Kaip ir visoje šalyje, Vilkaviškyje išlieka skaudi vaikų mažėjimo problema. Dėl jos dar teks priimti keletą nutarimų, susijusių su kai kuriomis mokyklomis kaimiškose teritorijose.

Taip pat būtina kuo greičiau išspręsti Vilkaviškio pradinės ir Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklų ginčą.

Nepaisant visko, Vilkaviškio rajone švietimo situacija yra tikrai gera. Mokyklose, kuriose nėra jokių neaiškumų dėl bendrojo tinklo, yra pakankamas mokinių kiekis, pedagogai gauna neblogus atlyginimus, o tai reiškia, kad jiems nestinga motyvacijos sėkmingai dirbti.

Palyginti su kai kuriomis kitomis savivaldybėmis, čia yra mažiau įtampos, neužtikrintumo.

– Šiais metais švietimui skirtos lėšos sumažintos 4 procentais. Kai kurie mokytojai baiminasi, kad tai juos paveiks tiesiogiai: sumažės darbo krūvis, atlyginimas, o kiti apskritai bijo netekti darbo. Kokia yra situacija iš tikrųjų?


– Nors švietimui skirtos lėšos sumažintos net 4 proc., tačiau mokinio krepšelis sumažėjo tik 1,5 proc. Tikiuosi, kad mokytojų bendruomenė supras, jog mes labai jautriai reaguojame į esamą padėtį ir stengiamės kuo labiau juos apsaugoti.

Dalinis pedagogų krūvio ir pajamų mažėjimas susijęs ne su apkarpytomis lėšomis, o su didėjančia demografijos problema. Juk ir Vilkaviškio rajone kasmet į mokyklas ateina 200–300 vaikų mažiau.

Priimdami įvairius sprendimus turime atsižvelgti į tai, kad mokytojų skaičius ugdymo įstaigose būtų proporcingas mokinių skaičiui. Aišku, atsitinka taip, jog tam tikrais atvejais tenka atsisveikinti su mokytojais, bet manau, kad tiek Vilkaviškio rajone, tiek visoje šalyje vyresnio amžiaus pedagogai su didžiausia pagarba išleidžiami į pensiją, o jaunesniems skiriamos įvairios socialinės garantijos ir kompensacijos.

Vis dėlto Vilkaviškio rajone panašių problemų nematau. Akivaizdu, jog situacija čia buvo stebima ne vienus metus, o sprendimai priimti tada, kada jie buvo reikalingi.

– Daugeliui mokytojų aktualu, ar bus galimybė jiems išeiti į pensiją dar nesulaukus pensinio amžiaus?


– Savo darbo praktikoje sutinku įvairių žmonių. Vieni jau trisdešimties metų būna pavargę nuo gyvenimo, o kiti ir sulaukę septyniasdešimties būna žvalūs, pilni įvairiausių idėjų, noro dirbti.

Pagal įvairius tyrimus žmogus gyvenimo pilnatvę pajunta sulaukęs 47 metų, tačiau viskas iš tikrųjų priklauso nuo požiūrio į gyvenimą. Sutinku, kad mokytojo specialybė yra išskirtinė, sunki psichologiškai, todėl didžiausia darbo motyvacija – finansinė paskata.

Norint mokytojus anksčiau laiko išleisti į pensiją, visų pirma reikia sukurti sistemą, leidžiančią jiems patiems apsispręsti, kada yra ta riba, kai galima išeiti iš švietimo įstaigos. Tą laiką, kuris mokytojui dar liko iki senatvės pensijos, jam turėtų būti mokamos tam tikros išmokos. Tai galėtų būti 60 ar 70 proc. nuo vidutinio jo atlyginimo. Tokį modelį Vyriausybėje jau esame aptarę ir turime kelis jo variantus. Didžiausias klausimas – iš kur gauti papildomų lėšų.

Realiausia, kad jas paimsime iš vadinamojo solidarumo fondo, į kurį suplaukia lėšos, atliekančios dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

Išeidama mūsų Vyriausybė tikrai paliks modelį, kaip turėtų atrodyti įstatymas, leidžiantis mokytojams anksčiau laiko išeiti į pensiją. Kol kas sunku pasakyti, nuo kada pedagogai galės pasitraukti į užtarnautą poilsį, nes tai priklausys nuo būsimos Vyriausybės veiklos ir tikslų, būsimos politikos. Galėčiau tik spėti, jog reali data turėtų būti 2014-ieji metai. Vis dėlto neabejoju, jog tai – tik laiko klausimas.

– Prieš keletą metų šalyje pradėtos įgyvendinti studijų reformos tuomet sulaukė daug kritikos. Ar situacija dabar jau nurimo?


– Kiekvienas pokytis sulaukia tam tikros reakcijos. Kaip politikas, aš buvau ir vis dar esu šios reformos smaigalyje. Mano nusiteikimas nėra vien tik išbūti ministru savo kadenciją. Stengiuosi daryti konkrečius darbus. Dažniausiai reformų rezultatai pastebimi tik po kurio laiko. Šiandien vis dar tenka išgirsti kritikos, tačiau esu apsiginklavęs kantrybe ir tęsiu pradėtus darbus. Mes norime, kad šalyje atsinaujintų aukštosios mokyklos, augtų jose teikiamų paslaugų kokybė, o ugdymo kokybė Lietuvoje būtų kaip alternatyva vis didėjančiai madai išvykti į užsienį.

– Vis daugiau mūsų šalies abiturientų renkasi užsienio šalių universitetus. Kodėl taip yra? Gal pas mus studijų kainos per didelės ar trūksta kvalifikuotų specialistų?


– Nemanau, jog mūsų šalyje sudaromos prastos sąlygos. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad teorija, jog vis daugiau studentų išvyksta į užsienį, yra mitas.

Praėjusių metų duomenimis, tik 4 proc. visų abiturientų išvyko studijuoti į kitas šalis. Yra keletas traukos centrų, tokių kaip Didžiosios Britanijos ar Skandinavijos šalių aukštosios mokyklos, todėl natūralu, kad dalis studentų vyksta būtent tenai. Reikia tik džiaugtis, jeigu jauni ir motyvuoti žmonės įstoja į prestižinius universitetus.

Be to, pagal statistiką 80 procentų mūsų „šimtukininkų“ ir olimpiadų nugalėtojų lieka studijuoti Lietuvoje. Todėl sakyti, kad gabiausieji išvyksta, taip pat negalime.

– Teko girdėti, kad galimybe mūsų šalyje steigti savo filialus domisi kai kurie Didžiosios Britanijos universitetai. Kiek realios šios kalbos?


– Lietuvoje jau dabar veikia trys užsienio universitetai. Britų universitetai išties domisi galimybe steigti savo filialus mūsų šalyje. Neseniai Didžiojoje Britanijoje buvo stipriai padidintos studijų kainos, todėl britai dabar ieško galimybių ne kaip pritraukti studentus pas save, o bando patys įsteigti savo skyrius užsienio šalyse.

Mes šiuo metu jau esame pradėję konsultacijas su keliais britų universitetais. Norėtume, kad jie Lietuvoje įsteigtų bendrus filialus su mūsų šalies universitetais, tačiau neatmetame ir savarankiškų skyrių steigimo galimybės. Britai mūsų šalį mato kaip vietą, į kurią būtų galima pritraukti studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš aplinkinių valstybių, pavyzdžiui Rusijos ir Ukrainos, galbūt – net iš Indijos bei Kinijos. Tai tikrai rimti ketinimai.

– Ko norėtumėte palinkėti Vilkaviškio rajono pedagogams?


– Nepaisant to, kad gyvename tikrai nelengvu ekonominiu laikotarpiu, norėčiau, jog pedagogai išliktų pozityvūs ir pasitikintys savimi. Pasitikėjimas – tai atskaitos taškas, kuris gali nuversti kalnus. Kai bendruomenėje vyrauja pozityvumas, jis gali tapti labai stipria jėga, padedančia tikėti šviesia ateitimi, savo valstybe.

Esu įsitikinęs, kad švietimo situacija taip pat pagerės. Pamažu stabilizuojasi demografinė padėtis, netrukus baigsis mokyklų tinklo ir kitos pertvarkos – turėtų atsirasti daugiau rimties. Aišku, bendra švietimo kaita yra neišvengiama. Švietimas turi būti visų pokyčių priekyje, o ne bėgti iš paskos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas