„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-02-03 07:05

Dalinkitės:  


Atodangos

„Piktas Dievas yra miręs“

Prieš keletą metų knygynuose pasirodė kunigo Antano Saulaičio knyga labai įsimintinu, intriguojančiu pavadinimu „Piktas Dievas yra miręs“. Knygoje sudėti kunigo pokalbiai Katalikų radijo „Mažojoje studijoje“ ir pamąstymai apie Bažnyčios vietą dabartiniame moderniame pasaulyje.

Tikinčiųjų bendruomenėje vyrauja nuo seno paplitusi nuomonė, kad Bažnyčios, dvasininkų negalima kritikuoti. „Tai – neteisinga nuomonė“, – sako kunigas A. Saulaitis. Juk netgi Bažnyčios gyvenime būna tokių dalykų, kuriuos reikia įvertinti ir viešai, jei matome ką negera. Kitaip tikintieji ims nepasitikėti Bažnyčia ir jos tarnais, atitols nuo jų... Štai kai kuriose Europos valstybėse, kur mokant mokesčius yra numatyta privaloma šalpai skirta lėšų dalis, daug katalikų, nepatenkintų dvasininkais ir tuo, ką mato vykstant Bažnyčioje, tuos kelis procentus skiria ne Bažnyčiai, o Raudonajam Kryžiui, onkologiniams centrams ar kitai labdarai. Taip jie daro didelę įtaką ne tik žodžiais, bet ir finansiškai, o tai skaudžiai atsiliepia Bažnyčiai.

Tikra Bažnyčios reforma prasidėjo tik po II Vatikano Susirinkimo. 1983 m. išleistame Bažnyčios teisyne yra pažymėta, kaip pasauliečiai gali ieškoti savo, tikinčiųjų ir bendruomenės narių, teisių Bažnyčioje. Bėda ta, kad eilinis tikintysis kažin ar yra matęs akyse, ar bent žino, kur ieškoti to teisyno. O ir pačiam bažnytinės teisės aktų rinkiniui jau apie trisdešimt metų – galbūt laikas jį ir atnaujinti. Tiesa, apie tai kol kas dvasininkai viešai nekalba. Vis dėlto Bažnyčios reformatoriai pripažįsta: „Gerai, kai krikščionis įsijungia į protesto žygius, bet svarbu, kad tie taikūs protesto žygiai nepavirstų neapykantos žygiais.“ O tai regime kai kuriose Europos šalyse, kur įniršę žmonės protestuoja prieš skurdą, kurio jie dar nėra matę.

Kunigas A. Saulaitis, lygindamas Bažnyčios konservatyvumą ir modernumą, sako, jog kažkada, priimdamas šventinimus, būsimas kunigas privalėjo prisiekti priešintis modernumui. Dabar to reikalavimo jau nėra. Juk Bažnyčia – gyvas kūnas, joje yra visokių įtampų tarp dvasininkų ir pasauliečių. Ta įtampa skatina kūrybinius ieškojimus. O konservatyvumas yra noras išlaikyti Bažnyčią tokią, kokia ji buvo mūsų vaikystės metais, t. y. baugiai sterilią, neliečiamą... Ir tai, aišku, yra akligatvis, nes gręžiojimasis į praeitį nėra tinkamas būdas kurti ateitį.

Apie tai ir dar daug ką mes nuoširdžiai ir ilgai diskutavome su jaunu vikaru, kuris kalėdodamas aplankė mano namus. Man buvo įdomu išgirsti, kaip katalikų Bažnyčios vadovybė žiūri į plintančias netradicines religijos bendruomenes, dar vadinamas sektomis. Tarp jų yra gana agresyviais būdais mėginančiųjų gausinti savo gretas. Kam jos reikalingos katalikui? Juk turime vieną Dievą – ar to nepakanka? „Taip, Dievas yra vienas ir nesvarbu, kokiu vardu jį vadinsi, svarbu, kad jam nuoširdžiai atsiduodi... – garsiai mąstė kunigas. – Tačiau drausti žmogaus dvasinius ieškojimus Bažnyčia negali, tai jau paties žmogaus pasirinkimas. Bažnyčia pabrėžia žmogaus laisvę, gina jo savigarbą ir kviečia išpažinti ne tik nuodėmes, bet ir vaduotis nuo įvairių priklausomybių.“

Pokalbio metu aptarėme ir tikinčiojo pareigas Bažnyčiai, visuomenei, atskiram žmogui... Kunigui sakiau, kad dažnai matau, kai po šv. Mišių žmogus, neatlikęs išpažinties, eina priimti Komunijos. Kažkada tai buvo didelė nuodėmė. Man pašnekovas kantriai aiškino, jog galbūt žmogus, prieš eidamas priimti Komunijos, nepadarė sunkių nuodėmių, gal jas visas išnagrinėjo, nuoširdžiai atgailavo... Išties gražus, modernus Bažnyčios pasitikėjimo žmogumi ženklas. O kol žmogus nemoka betarpiškai bendrauti su pačiu Dievu, tol reikalinga Bažnyčia ir dvasininkai. Kunigas tarsi patyręs gidas veda mus tuo nematomu keliu į Amžino Gyvenimo šalį. Tik gaila, kad tas tikinčiojo bendravimas su Bažnyčia dažniausiai būna per atstumą. Juk bažnyčioje su kunigu nepasikalbėsi, nepadiskutuosi rūpimu klausimu. Ten būni tik klausytojas.

Sako, kad yra žmonių, kurie moka betarpiškai bendrauti su Dievu. Kaip antai Merkinės piramidės prižiūrėtojas Poviliukas. Jis tvirtina visus savo veiksmus derinantis su Dievu, iš jo gaunantis informaciją, nurodymus. Visa tai vaikinas įvardija kaip savo praktikos potyrius.

Tačiau ne visiems duota tokia dovana. Mes nežinome to slaptažodžio, to prisijungimo prie Dangaus kodo. Nežinome, kokia kalba kalbėti su Dievu. Todėl, išlydėdamas iš savo namų jauną malonų vikarą, jo paklausiau, kokia kalba kalbėjo Kristus. Pagalvojęs kunigas atsakė, kad tikriausiai hebrajų. „O gal aramėjų?“ – pertariau. Juk Kristus kreipėsi į Dievą Tėvą aramėjų kalba Aba (abba – tėve, tėveli) ir prieš mirtį ant kryžiaus sušuko: „Eloji, Eloji, lema sabachtani...“

Tikriausiai visai nesvarbu, kokia kalba mes kreipsimės į Kūrėją. Svarbu, kad nors kartą tai darysime nuoširdžiai, iš širdies, su meile. Nes pasakyta, jog be meilės siela dega kaip popierius ugnyje.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas