„Santaka“ / Išlepintos socialinės rizikos šeimos nevertina paramos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-30 07:42

Dalinkitės:  


So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­se la­biau­siai dėl sa­vo tė­vų ap­lai­du­mo ken­čia vai­kai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Išlepintos socialinės rizikos šeimos nevertina paramos

Andrius GRYGELAITIS

Ar normalu, kad jokių pastangų kabintis į gyvenimą nerodanti socialinės rizikos šeima gauna daugiau pajamų nei sąžiningai dirbanti šeima? Toks klausimas dažnai iškyla ne tik pašalpų skirstytojams, bet ir kiekvienam tvarkingai gyvenančiam piliečiui. Pagirtina, kad pagaliau į šią problemą pradeda atsigręžti ir valstybė.


Tenka nuolat prižiūrėti


Vilkaviškio rajone, kaip ir visoje šalyje, yra nemažai socialinės rizikos šeimų. Dažnai valstybė šių asmenų išlaikymui skiria didžiulius pinigus, tačiau gautą paramą žmonės vertina ne visada. Priešingai – dažnai ją niekina, o bandančius padėti socialinius darbuotojus plūsta įvairiais žodžiais.

Tokių šeimų turi kiekviena seniūnija, ir socialiniams darbuotojams tenka nuolat jomis rūpintis, prižiūrėti, kad jose augantys vaikai būtų pamaitinti, aprengti, gautų reikiamą pagalbą.

– Mūsų seniūnijoje yra šešiolika socialinės rizikos šeimų. Jas tenka aplankyti bent du tris kartus per savaitę. Aišku, pas kai kuriuos asmenis vykstame vos kartą per mėnesį, nes tikrai ne visi kelia problemų. Tačiau būna, kad ir neapsikentę kaimynai mums praneša apie įvairius jų nusižengimus, – pasakojo Gižų seniūnas Romas Kučiauskas.


Parama – didžiulė


Parama socialinės rizikos šeimoms būna įvairaus pobūdžio: socialinė pašalpa, kietojo kuro kompensacijos, išmokos vaikams, nemokamas vaikų maitinimas mokyklose, maisto produktai iš intervencinių atsargų ir kt. Nors ne viskas mokama grynaisiais pinigais, tačiau viską suskaičiavus neretai vienai šeimai per metus yra skiriama net apie 30–35 tūkst. litų. Reikia pripažinti, jog dažna dirbanti šeima tokių pinigų per metus neuždirba.

– Apmaudu, kad tikrai ne visi žmonės vertina tai, ką gauna. Socialiai remtini asmenys dažnai būna nepatenkinti maisto dalijimu. Tenka net išgirsti pašaipių replikų, jog gaunamus maisto produktus vargu ar net šunys suės, – pasakojo R. Kučiauskas.

Su panašiomis situacijomis tenka susidurti ir kitų seniūnijų darbuotojams.

– Asmenims iš socialinės rizikos šeimų ypač nepatinka tai, kad ne visa parama yra skiriama grynaisiais pinigais. Mūsų darbuotojai stengiasi patys savo nuožiūra dalį paramos išleisti pačioms būtiniausioms prekėms: anglims, malkoms, maistui, – sakė Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius.

Jo kolega Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita taip pat tvirtino, jog seniūnijos darbuotojai dažniausiai už dalį pinigų nuperka šeimoms būtiniausių prekių, tačiau tai šių taip pat nedžiugina.

– Mes viską darome, kad padėtume socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams. Juk jie labiausiai kenčia dėl savo tėvų aplaidumo, – tvirtino B. Polita.

Gižų seniūnas pasakojo, jog neretai socialiniai darbuotojai siūlo sumokėti žmonių įsiskolinimus, nupirkti būtiną dujų balioną ar kitų prekių, tačiau po tokių pasiūlymų neretai būna apšaukti, iškoneveikti.


Keičia į alkoholį ar tabaką


Ne paslaptis, kad dauguma socialinės rizikos šeimų yra asocialios. Jose gyvenantys asmenys girtuokliauja, nuolat įsivelia į įvairius konfliktus.

Dažnai atsitinka taip, jog gavę socialinę pašalpą gyventojai ją praleidžia per 4–5 dienas.

Kiti žmonės paprasčiausiai nemoka taupyti, planuoti savo išlaidų. Praleidę gautą pašalpą, jau po kelių dienų jie ateina į seniūniją ir prašo pagalbos.

– Pačiam rankos nusvyra, kai pamatai juos, įsigijusius naują telefoną, laikrodį ar kokį kitą prabangos daiktą. Dažnai šie žmonės galvoja, kaip pasipuikuoti, o ne kaip išgyventi, – nusivylimo gaidelė nuskambėjo Gižų seniūno balse.

Panašios nuomonės buvo ir B. Polita. Vištyčio seniūnas sakė, kad kai kurie socialinę paramą gaunantys asmenys kartais elgiasi tikrai nepateisinamai ir nedėkingai: nusiperka brangią palydovinę anteną ir šaiposi iš dirbančių kaimynų.

Kad socialinės pašalpos pinigai būtų panaudoti tikslingai, dalį jų seniūnijų darbuotojai perveda į specialias „Maximos“ korteles, su kuriomis galima pirkti visus produktus, išskyrus alkoholį, tabaką ir loterijos bilietus.

Vis dėlto tai nebūna problema svaigalų ištroškusiems asmenims. Daugelis nupirktus maisto produktus iškeičia į alkoholį ar tabaką. To sukontroliuoti tiesiog neįmanoma.


Kyla incidentų


Darbas su socialinės rizikos šeimomis dažnai būna pilnas kuriozų ir net pavojų.

Kaip pasakojo Gižų seniūnijos socialinio darbo organizatorė Aušra Bakšienė, per beveik dvidešimtį darbo metų jai teko susidurti su įvairiausiomis situacijomis.

– Plūdimasis ir barniai – mūsų kasdienybė. Nuolat sulaukiame piktų žodžių, bet prie to jau pripratome. Esame susidūrę su įvairiais nemaloniais netikėtumais: mus ir su šakėmis puolė, ir su mediniais kuolais iš namų vijo, ne kartą teko ir policijos pareigūnus į pagalbą pasitelkti, – prisipažino Gižų seniūnijos socialinio darbo organizatorė.

Su panašiomis situacijomis nuolat susiduria ir kitų rajono seniūnijų darbuotojai.

– Ne visi žmonės būna pikti. Kai kurie tiesiog nemoka gyventi. Kartą nuvykome pas vieną šeimą į namus ir radome moterį, besirengiančią plastikiniame inde ant dujinės viryklės virti sriubą. Tokiais atvejais dažnai tenka mokyti žmones elementarių buities dalykų, – prisipažino B. Polita.


Dirbti nenori


Žmonės iš socialinės rizikos šeimų retai deda pastangas, kad patys užsidirbtų. Jiems patinka būti valstybės išlaikytiniais.

– Daugelis specialiai net neieško darbo, nes gaunama parama prilygsta dirbančiojo atlyginimui ar net būna didesnė. Pagal įstatymus už paramą jie turėtų atidirbti, tačiau yra per daug išimčių, kad tai virstų tikrove, – pasakojo R. Kučiauskas.

Kaip teigė seniūnas, būna ir tokių asmenų, kurie kaime ieško atsitiktinių darbų, o namie vengia net pirštą pajudinti, nes už tai niekas nemoka.

– Esame išlepinę žmones iš socialinės rizikos šeimų. Jie žino savo teises, bet nežino pareigų. Jeigu paprašai, kad jiems žiemai skirtas malkas patys parsivežtų ar susipjautų, tokie asmenys dažniausiai tik šaiposi ir nieko nedaro, – kalbėjo A. Bakšienė.

Vištyčio seniūnas, antrindamas kolegoms, pasakojo, kad jeigu socialinės rizikos šeimų atstovai ir panori dirbti, dažniausiai tai daro tik iki pirmo atlyginimo.


Vykdomas eksperimentas


Nuo šių metų pradžios penkiose šalies savivaldybėse pradėtas įgyvendinti eksperimentas, kurio metu savivaldybės į savo rankas perėmė piniginės socialinės paramos teikimą vietiniams gyventojams. Tikimasi, jog eksperimentas pasiteisins, todėl tą pačią tvarką vėliau bus galima įgyvendinti ir likusiose savivaldybėse.

Pasak šio eksperimento organizatorių, reikia vieną kartą apsispręsti, kad savivaldybė per seniūnijas, bendruomenes nustatytų, ar tikrai tam bendruomenės nariui yra reikalinga socialinė pašalpa. Niekas kitas geriau už savivaldybės teritorijoje gyvenančius ir dirbančius žmones nežino, kaip tas pašalpas tikslingai paskirstyti. Tikimasi, jog labai kruopščiai atrinkus Lietuvos gyventojus, kuriems iš tiesų reikalinga parama, išmokamų pašalpų kiekis smarkiai sumažės.

Bandomajame projekte sutiko dalyvauti penkios savivaldybės: Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų. Projektas jose vyks 2012–2014 m. Įvertinus minėtų savivaldybių patirtį bus apsispręsta dėl bendro paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.

– Manau, tai labai geras žingsnis. Tikiuosi, kad po bandomojo laikotarpio visos šalies savivaldybės į savo rankas perims piniginės socialinės paramos teikimą vietiniams gyventojams. Naujoji tvarka padėtų tikslingiau paskirstyti paramą tiems, kam jos labiausiai reikia, o ne tiems, kam ji priklauso tik pagal „popierius“, – mintimis pasidalijo Gižų seniūnas.



„Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose žymiai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą, nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių.“

(Iš socialinės rizikos šeimos apibrėžimo)







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas