Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-08 07:36

---

Gruodžio 9-ąją minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į visame pasaulyje opią korupcijos problemą ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią.

Prevencinis darbas ir švietimas

Praktiniame korupcijos „gydymo“ ir prevencijos vadove „Korumpuoti miestai“ teigiama, kad „ne visos korupcijos formos yra vienodai žalingos“. Ekonominę ir politinę plėtrą žlugdo toji, kuri pakerta svarbias valstybei sritis – teisingumo sistemą, nuosavybės teises, bankininkystės ar kreditavimo sistemą. O vokeliai su pinigais, kuriais siekiama „patepti procesą“, kad būtų greičiau suteikta tam tikra paslauga, yra mažiau pavojinga korupcijos forma.

Visos korupcijos formos ir apraiškos vienokia ar kitokia išraiška daro žalą valstybei, o tuo pačiu – kiekvienam iš mūsų. Tik dažnai tai pajaučiame ne tiesiogiai.

Korupcija egzistuoja ir gilias demokratijos bei verslo tradicijas turinčiose šalyse. Jose kyla panašios problemos, kurios sprendžiamos tobulinant įstatyminę bazę, aktyvinant specialiųjų tarnybų darbą, apeliuojant į valstybės tarnautojų moralę.

Lietuvoje su šiuo neigiamu reiškiniu kovojanti Specialiųjų tyrimų tarnyba šalia korupcinio pobūdžio nusikaltimų tyrimo svarbioms savo veiklos sritims priskiria ir korupcijos prevenciją bei visuomenės švietimą.

Labai svarbu korupcijos užuomazgas aptikti ir išardyti aukščiausiame lygyje – teisiškai sureguliuoti politinių partijų finansavimą, priimti politikų ir valstybės tarnautojų elgesio kodeksą. Prieš keletą dienų Prezidentūroje surengtame pasitarime buvo svarstyta galimybė pakeisti įstatymus, kad jie nesudarytų prielaidų politinei korupcijai. Seimas ir Vyriausybė paraginti priimti atitinkamus teisės aktus, kurie užtikrintų skaidrią politinių partijų veiklą.

Pastaraisiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba ypač didelį dėmesį skyrė savivaldos institucijų antikorupciniam švietimui, organizavo mokymus bei seminarus visoje Lietuvoje.

Šiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba didžiųjų Lietuvos miestų STT valdybose, taip pat ir Kaune, įsteigė naujus Korupcijos prevencijos poskyrius, kurių veikla neapsiribos vien didžiaisiais Lietuvos miestais. Poskyrių specialistai stengsis palaikyti kuo glaudesnius ryšius su mažomis savivaldomis ir formuos neigiamą valdininkų požiūrį į korupciją, sieks didesnio žmonių pasitikėjimo.



Tarp mažiau korumpuotų valstybių

Paskutinieji tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ atlikti tyrimai parodė, kad korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje šiemet nuo 4,6 šoktelėjo iki 4,8 balo. Peržengus 5 balų ribą Lietuvą būtų galima priskirti prie mažiau korumpuotų valstybių. Bendras Europos Sąjungos korupcijos suvokimo indekso vidurkis dabar yra 7 balai.

Šis rodiklis priklauso nuo daugelio aplinkybių: politinės situacijos šalyje, pastaraisiais metais užfiksuotų su korupcija susijusių nusikaltimų, žiniasklaidos, apklausiamų verslo atstovų bei visuomenės objektyvumo ir pan.

Tik 6 proc. iš apklaustųjų kada nors buvo paprašyti duoti kyšį. Daugumai su tuo susidurti neteko, apie tai jie girdėjo iš pažįstamų, televizijos, spaudos. Žiniasklaida daro didžiulę įtaką visuomenės nuomonei. Neretai ta nuomonė tampa labai subjektyvi, suformuota aplinkos, o ne atspindinti realią situaciją. Pavargę nuo besikartojančių politinių skandalų, viešumon iškeliamų neskaidrių užkulisinių žaidimų, žmonės yra nusiteikę pesimistiškai, ir tai atsispindi apklausos rezultatuose.



Kova prasideda nuo mūsų

Visuomenėje egzistuoja daug nuomonių, kaip kovoti su korupcija. Vieni teigia, jog pažaboti korupciją galima tik atribojus valdžią nuo pinigų, vertybių kūrimo ir mainų.

Kiti, jog pirmiausia būtina užtikrinti, kad valdžios institucijos išsamiai informuotų visuomenę apie priimamus sprendimus, būtų stiprinama mokesčių inspekcija, per politikų ir tarnautojų elgesio kodeksą apeliuojama į politikų ir valstybės tarnautojų sąžinę, didinama atsakomybė už korupcinius nusikaltimus.

Lietuvos specialiosios tarnybos retokai atskleidžia su korupcija susijusius nusikaltimus, o jų kaltininkams ne visada paskiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Tačiau visame pasaulyje su korupcija susijusių nusikaltimų kategorija yra sunkiausiai atskleidžiama, nes nėra nukentėjusiųjų. Slėpti nusikaltimą suinteresuotos abi pusės – ir duodanti kyšį, ir jį imanti. Dėl to bylose pritrūksta įrodymų. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų nuomone, korumpuotam asmeniui turėtų grėsti ne tik baudžiamoji atsakomybė pagal galiojančius įstatymus, bet ir įtariamojo bei jo šeimos narių nedeklaruoto turto konfiskacija.

Tyrimai rodo, kad tik apie 9 proc. žmonių neduotų kyšio dėl moralinių įsitikinimų. 60 proc. žmonių yra pasirengę duoti kyšį, 75 proc. mano, kad kyšiai padeda išspręsti problemas.

Kova su korupcija turėtų prasidėti nuo kiekvieno mūsų – teigiamos įtakos greta esančiam, jauniausiai kartai, asmenims, už mus priimantiems svarbius sprendimus, mūsų sąžinės, drąsos ir noro suardyti mitą apie neįveikiamą korupciją.



Daina PAŠTUOLIENĖ

STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---