|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-12-08 07:29
Karalių medicinos punkto vedėja Teresė Giraitytė norėtų ir toliau būti naudinga bei reikalinga kaimo žmonėms.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ Teresė Giraitytė sako net nepajutusi, kaip dvidešimt metų praėjo Karalių medicinos punkte. Darbo biografija prasidėjo 1978 metais, kitame rajono krašte – Piliakalniuose. Teresės nuomone, žmogaus kelias nuo pirmo žingsnio yra nulemtas iš aukščiau. Todėl ir jos profesijai svajonė didelės reikšmės neturėjo. Įgijus medikės profesiją svarbu buvo suvokti pareigą ir atsakomybę bei mylėti darbą. Teresę gyvenimas privertė daug ko išmokti, įdavė veržlumo ir drąsos nepraeiti pro neteisybę, nesiskaudinti dėl to, kad kažkam nepatinki. Į kaimo medicinos punkto felčerę žmonės įpratę kreiptis „daktarėle“. Į šį malonybinį kreipinį sudėta pasitikėjimas ir viltis. „Būdamas reikalingas, privalai būti ir atsakingas“, – sako Teresė. Didelę dalį savo laisvalaikio Teresė Giraitytė paskyrusi kelionėms. Ji dievina kalnus ir jūrą, išvažinėjusi buvusios sąjungos turistines vietas, o Europoje negalinti atsigrožėti Šveicarija ir Italija. Jau močiute šaukiama moteris sako, kad ir trumpalaikės išvykos padeda kitomis akimis žvelgti į kasdienius sunkumus. Karalių medicinos punkto aptarnaujama teritorija – priemiestiniai kaimai, pagal senus sąrašus – per pusantro tūkstančio gyventojų. Tikslindama sąrašus, Teresė mato, jog šalies demografinės problemos pasiekė ir „pakraštį“ – prie nemažai pavardžių pasižymi: „išvyko į užsienį“, „išsikėlė į miestą“, „mirė“... Anksčiau per metus jos aptarnaujamoje teritorijoje gimdavo 30–40 vaikų, pastaraisiais nesulaukia nė dešimties. Jei kam kiltų abejonių dėl mediko reikalingumo kaime, Teresės nuomonę, jog jos yra tarpininkės tarp gydytojo ir žmogaus, vienbalsiai patvirtintų ir kitų punktų felčerės. „Matydamas laukiančias akis negali atsakyti neigiamai, surandi laiko išklausyti. Net ir tada, kai kaimietis atbėga vaistų susirgusiam gyvuliui, kuris jam svarbiau už paties sveikatą“, – sakė pašnekovė. Į medicinos punktą žmonės užsuka pasimatuoti kraujo spaudimo, susileisti vaistų, masažuotis, prašo pagalbos patyrę nedideles traumas. Gana dažnai – ir pasikalbėti apie savo ligas bei problemas, kad išgirdę „daktarėlės“ nuomonę, paskui galėtų ją lyginti su kitų medikų ar per televiziją išgirstais teiginiais. Žmonės atsineša tyrimų, konsultantų atsakymus ir prašo paaiškinti jiems suprantamais, paprastais žodžiais. „Nesakau, kad viską žinau, tačiau tobulindamasi įvairiuose kursuose, konferencijose galiu žmogui padėti susiorientuoti. Labiausiai pavargstu beaiškindama, jog reikia rūpintis savo sveikata, užkirsti kelią susirgimui arba neleisti ligai įsisenėti. Tik nežinau, ko dar reikia, kad tais įtikinėjimais priversčiau žmones mylėti pačius save“, – kalbėjo Karalių medicinos punkto vedėja. Jai neramu, kas bus toliau, nes daugelis žmonių niekaip neįsisąmonina, jog už save, savo kokybišką gyvenimą visų pirma atsakingi patys, o ne valdžia. Medikai gali padėti, jei žmogus taip pat suinteresuotas savimi. Pasak medikės, netiesa, jog kaimas gyvena didelėje depresijoje. Šis terminas veiklesniam vyresnio amžiaus kaimo žmogui svetimas. Paskendęs kasdieniuose darbuose, jis nepalieka vietos ne tik neigiamoms mintims, bet ir nepaiso negalavimų. Psichologinės pagalbos dažniau prireikia jaunesniems, kurie mažai uždirba arba yra bedarbiai, iš nevilties linksta prie alkoholio. Medikė pasidžiaugė: yra pavykę įtikinti, jog tokiu atveju reikia ir organizmą stiprinančių medikamentų. Mieliausia padėka buvo ta, kai po kelių procedūrų išgirdo, jog žmogų kamavęs beviltiškumas nuslinko. Apskritai ligos, puolančios kaimo žmogų, lyginant su Teresės darbo pradžia, keičiasi. Nors tebevyrauja kraujagyslių ir širdies susirgimai, bet vis daugiau ir jaunesnio amžiaus žmonių suserga diabetu, onkologinėmis ligomis, o sąnariais skundžiasi kas antras. Pašnekovė džiaugėsi, kad Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos R.Ražukienės ir rajono Savivaldybės vadovų rūpesčiu Karalių medicinos punkto patalpos rudenį suremontuotos, darbo sąlygos nepalyginamai pagerėjo. Tačiau finansavimas menkas, todėl kaimo medikas, norėdamas pagražinti bei praturtinti savo darbo aplinką, ir toliau priverstas maldauti materialinės pagalbos iš įvairių privačių firmų. Be galo skaudu, jog nemaža dalis kaimo gyventojų, ypač bedarbiai, vaikus auginančios mamos, žmonės nuo 18 iki 60 metų, nėra drausti. Nors medikės nuolat tokiems žmonėms aiškina, jog ligos atveju jie neturės jokių socialinių garantijų, pagraudenimai praeina nepasiekę jų sąmonės. T.Giraitytė mano, jog šitai gal būtų galima sutvarkyti bendradarbiaujant su socialiniais darbuotojais. Jai, kaip ir kitoms kaimo medikėms, neduoda ramybės dar vienas dalykas. Tarp privačios Šeimos klinikos ir Pirminės sveikatos priežiūros centro administracijos vasarą nutraukta sutartis dėl finansavimo net ir apdraustą žmogų stumtelėjo į nežinią. Kaip žinia, medicinos punktus išlaiko poliklinika, todėl dabar medicinos punkto aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantiems, bet prisirašiusiems privačioje klinikoje asmenims, punktų medikės gali suteikti tik būtinąją pagalbą. „Sunkiausia tada, kai atėjusiam susileisti vaistų prisieina aiškinti, jog jo negalime aptarnauti, nes jis ne mūsų, o kitos įstaigos pacientas“, – sakė T.Giraitytė. Ji pasidžiaugė, kad didesnių nesusipratimų kol kas nekilo. O kad nesusidarytų dirva jiems subręsti, viliasi, jog rajono Savivaldybė susidomės kaimo žmonių medicininio aptarnavimo problemomis ir atitinkamu sprendimu nukreips lėšų. Publikuota: 2005-12-08 07:29:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|