„Santaka“ / Drožiniuose – ir Vištyčio kraštas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-23 23:32

Dalinkitės:  


Aldutė Kaminskienė ne visai moterišku menu – drožyba – susidomėjo prieš keletą metų.

Drožiniuose – ir Vištyčio kraštas

Vištyčio miestelio centre Taikos g. 17 numeriu pažymėto namo nepastebėti neįmanoma. Nesvarbu, ar praeisi pėsčiomis, ar važiuosi automobiliu. Neseniai į Vištyčio regioninį parką buvo atvykę svečių iš Kaliningrado srities. Pravažiuojant pro šią sodybą, jie paprašė stabtelėti ir tarstelėjo, kad čia tikriausiai muziejus. Ne, tai ne muziejus. Šioje drožiniais, o nuo ankstyvo pavasario – ir margaspalvėse gėlėse skendinčioje sodyboje gyvena garbingo amžiaus vištytietė Aldutė Kaminskienė.

Į savo jaunystės miestelį Aldutė sugrįžo prieš keliolika metų. Vištytis – jos gimtinė, čia ji užaugo, čia gyveno jos tėvai. Kazlų Rūdoje ilgus metus dirbusi medicinos darbuotoja ir po tėvų mirties sugrįžusi į tėviškę, ji iš karto puolė viską tvarkyti ir gražinti. Pasak Aldutės, sunku prisiminti, nuo ko pradėjo puošti tėviškę. Tikriausiai viskas vyko kartu: puošė aplinką, tvarkė namus. Sunku įsivaizduoti, kad viskas padaryta vieno žmogaus rankomis. Vingiuoti, visuomet tvarkingai išravėti ir išpurenti takučiai vasarą veda pro spalvingus žydinčius gėlynus, pro pačios Aldutės „sumeistravotą“ pavėsinę, pro įkeltą gandralizdį ir jame žiemojančius išdrožtus gandrus, pro pilną gėlių vežimaitį.

Nereikia net užeiti kieman, kad suprastum, jog ir žiemą sodyba gali žydėti savaip. Ant namo sienos kabo lentelė su užrašu „Pavyzdingai tvarkoma sodyba“, langus puošia dekoratyvūs drožiniai, pažeme rangosi mediniai žalčiai ir gyvatės, kiūto ežiai, ant pašto dėžutės tupi gaidys, „žydi“ medinės gėlės. Apie Aldutės darbštumą labai gražiai pasakė vištytietė mokytoja Milda Kanonenkienė: „Iš kur toks darbštumas? Jos namuose kiekvienas kampelis iškeliaklupsčiuotas.“ A. Kaminskienei rūpi viskas: kaip papuošti bažnyčią prieš šventes, kokias gėles pasodinti prie šventoriaus kryžiaus, kaip pastatyti paminklą Vištyčio kapinėse ar pasirūpinti pagalbos stokojančiais vištytiečiais.

Kad Vištyčio krašto žmonės kūrybingi, talentingi ir nuo seno garsėjo įvairiais amatais, verslais, žinoma labai seniai. Nederlingi, akmenuoti, kalvoti laukai versdavo žmones prasimanyti įvairių verslų. Miestelis turėjo savo kepurininką, šerių perdirbėjus, kepėjus, račius, kirpėjus, iki šiol išlikęs vėjo malūnas ir aliejinė. Bet apie medžio meistrystę su dekoratyviais drožiniais girdėti neteko – ypač kai drožia moteris. Tai kūrybos sritis, labai artima gamtai ir žemei, reikalaujanti ne tik kūrybiškumo, bet ir fizinės jėgos.

Iš kur atsirado šis pomėgis ne visai moteriškam menui? Iš pažiūros labai smulkutė, elegantiška, visada pasipuošusi ir viskuo besidominti moteris, atrodo, galėtų tapyti, megzti, siuvinėti, bet tik ne imtis kalto, peilio, medžio gabalo ir drožti. Ji iš tiesų puikiai mezga, siuvinėja, o drožyba susidomėjo prieš keletą metų, paskatinta visiems žinomo drožėjo Kajetono Eismonto iš Kybartų. Aldutė jį vadina savo mokytoju, patarėju ir kritiku. Kybartietis meistras išmokė visų paslapčių, kaip prakalbinti medį, kaip jame įpūsti gyvybę, įkūnyti savo mintis.

Vištyčio regioninio parko direkcijoje veikia Aldutės Kaminskienės drožinių paroda. Jos darbuose – visa Vištyčio krašto istorija: vėjo malūnas ir Vištyčio bažnyčia, medyje įkūnyta Didžiojo Vištyčio akmens legenda ir vištytiečių sodybos, išdrožtos ir vištytietės Elenos Dereškevičienės bei pajevoniečio Justino Naujokaičio posmų eilutės. Ant įvairiomis gėlėmis dekoruotų staliukų sudėti padėkliukai arbatos puodeliams, sausainiams, daugybė šaukštų.

Sunku buvo sutalpinti nedidelėse direkcijos patalpose visus, norinčius pasveikinti savo kraštietę ir palinkėti kūrybinės sėkmės. Mokytojas Vytautas Zdanavičius dovanojo jai savo kūrybos eiles, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojos Janinos Vasaitienės, skyrė muzikinius kūrinius, kybartietis Kajetonas Eismontas, ilgus metus saugojęs Vištyčio miškų medžio „gumbą“, padovanojo jį Aldutei sakydamas, kad šis turi sugrįžti namo į Vištytį. Na, o Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis nustebino padovanodamas menininkei keletą liepos rąstų, kad drožėja nepritrūktų ne tik kūrybinių minčių, bet ir medienos, iš kurios gimsta puikūs darbai.

Menininkė, pristačiusi savo darbus rajoninėse parodose, jais puošusi įvairius renginius, nori, kad Vištytyje atsirastų jos pasekėjų. Aldutė pažadėjo jauniesiems parodos lankytojams, kad panorusiems drožinėti ne tik atskleis visas drožybos paslaptis, bet ir padovanos savo darbo įrankius. A. Kaminskienei rūpi, kad gimtasis Vištytis būtų gražus, tvarkingas, kad jame gyventų mylintys savo gimtinę žmonės.



Rima GAGIENĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas