„Santaka“ / Neišgalvotos istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-18 07:40

Dalinkitės:  


Smalsumą sužadino pievoje aptikta duobė.

Autoriaus nuotr.


Neišgalvotos istorijos

Pievoje nukrito „meteoras”

Išėjau rudeniop pasirinkti į paežerę vis dar tebežydinčių kraujažolių. Sakau, žiemą pastiprinsiu jų arbata nusilpusį kraują sau ir žmonai. Man paėjus galą, prisigretina pažįstamas, anais laikais buvęs mano mokinys. Dabar jis pėdina žvejoti ir susidomi, ką aš po tą pievą grybauju. Taip vis pajuokaudami traukiame artyn ežero.

Užsiplepėjęs vos nešlumštelėjau į didoką purvino vandens duobę, kurios per daugelį metų čia vaikštant neteko regėti, mat visada laikydavomės takelio pačia ežero pakrante. Negi brisi per kaimyno Algio ganyklą? Negražu. Dabar – ruduo, tai kitas reikalas, varyk skersai išilgai.

– Žiūrėk, kur eini, vos neįmovei duobėn... Vaistažoles pasimerksi, – perspėjo bendrakeleivis.

– Bus gatava arbatėlė prie tavo pagautos lydekos, – atsikirtau. – Klausyk, gal tu žinai, iš kur šita duobė lygut lygutėlėje pievoje išdygo? Niekad jos nepastebėjau.

– Negi negirdėjai? Žvaigždėmis tai domiesi. Mokykloje mums ne kartą pasakojai apie meteorus, rodei danguje Grįžulo Ratus, Jupiterį, Marksą...

– Na na, jau tik ne apie Marksą... Jis pragare, ne danguje. Sakyk – Marsą, karo planetą, – pataisiau pašnekovą.

Tas tik ranka numojo: girdi, ir šitas, ir anas raudonas, kas ten gerai atsimins prieš penkiasdešimt metų sakytus jų vardus.

– Tu teisus, bet kuo čia dėti meteorai? – nusistebėjau.

– Ogi tuo, kad čia nukrito vienas, ir nemažas. Pažiūrėk, kokia duobė... Man tai Jonas sakė, – aiškina pažįstamas.

Pamaniau, kad neverta tikėti tuo „štukoriumi“, nes jis iš nebūto būtą iškepa ir riečia net akis išvertęs. Tačiau nedavė man ramybės šita užduota mįslė. O jeigu tikrai meteoras? Juk būna... Bet tada jį kažkada turėjo pastebėti dabar jau amžių bebaigiantys senoliai... Ėmiau klausinėti, bet niekas nieko apie tai paporinti negalėjo. Beje, nedaug čia vietinių ir likę.

Vis dėlto galiausiai atsirado liudininkė, kuri man atskleidė „meteorito“ paslaptį, net sakė pati girdėjusi jo trenksmą.

Tuomet ėjo 1944-ųjų vasara. Vos tik sutemdavo, tuojau pradėdavo sunkiai dejuodamos į vakarus skristi rusiškos „gervės“ su kroviniu. Po kokio pusvalandžio vakaruose imdavo dundenti lyg tolimas griaustinis. Ir taip – kiekvieną naktį. Žmonės sakydavo: „Prūsui jau rūksta anam gale pypkė.“

Paežerių kaimo vyrai vienas tokias išnaktes nusprendė ežere Joninėms pasigauti žuvies. Taigi, Jonas ir Justinas Sakalauskai čiupo už bradinio, dar pribuvo keli – ir šviečiant mašinos prožektoriams vyrai ėmė traukti tribradį į krantą. Be šviesų kur tu sučiupinėsi kokį tamsų karosą ar lyną...

Taip paežeriškiai darbavosi, nepaisydami vėsos ir virš galvų gagenančių rusiškų „gervių“. Tik viena jų, pastebėjusi mašinos šviesas, ėmė ir paspaudė svirtelę. Ore sužviegė keistas, širdį veriantis garsas ir po akimirkos visai šalia plykstelėjo ugnies kamuolys, lydimas perkūniško trenksmo. Ant galvų pabiro paežerės šlynmolis...

Vyrai, palikę mašiną, žuvis ir tinklus, parlėkė be kvapo namo. O atkutę, lėktuvams jau „nugirgsėjus“ į rytus, dėkojo Dievui, kad liko gyvi ir sveiki. Švintant nuėjo į paežerę. Apžiūrėjo netoli mašinos išraustą duobę, susirinko pamestas žuvis, susivyniojo bradinį ir tais metais nuo žvejybos, kaip sakoma, atsižegnojo.

Štai tau ir „meteoras“, pavirtęs į sovietinę gal šimtakilograminę bombą.



Vytautas GRINIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas