„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu, plastikinę 1 t talpyklą be rėmo (15 Eur), lengvojo automobilio priekabos ašį (60 Eur), du dyzelinius patalpų šildytuvus (50 Eur už vnt.), garažo vartų vyrius. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-04-21 11:36:51

Šeima išsinuomotų butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 630 87 651.
Galioja iki: 2019-04-25 09:12:27

Parduoda jauną, veršingą karvę (veršiuosis gegužės mėn.) ir mėsinę telyčią Vilkaviškio r. Tel. 8 608 20 494.‬
Galioja iki: 2019-04-26 09:28:44

Išsinuomotų namą arba butą Vilkaviškyje ilgesniam laikui (gali būti be remonto). Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-26 10:50:13

Parduoda FORD MONDEO CARAVAN (2005 m., 2 l, dyzelis, 85 kW, sidabro spalvos, geros būklės, praeita TA). Tel. 8 614 89 347.
Galioja iki: 2019-04-26 14:43:46



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-13 06:55

Dalinkitės:  


Atodangos

„Šioje šalyje nėra vietos senukams“

Per patį prieškalėdinio apsipirkimo įkarštį teko pačiam įsitikinti, kad neverta aklai tikėti kažkieno sugalvotais skambiais lozungais, neva atspindinčiais mūsų gyvenimo realybę. Realybė nėra nei per daug juoda, nei akinančiai balta. Ji yra tokia, kokią mes ją kiekvienas matome.

Pačiame miesto centre, elektronikos prekių parduotuvėje, kaip ir kitose prekybos įmonėse, prieš Kalėdas pirkėjų netrūko. Jauna guvi pardavėja vikriai bėgiojo nuo vieno prie kito prekystalio, kur tik susirinkdavo daugiau pirkėjų. Pagaliau ji pastebėjo pagyvenusį žmogelį, kuris neišdrįso spraustis prie prekystalio tarp jaunų pirkėjų.

„Matau, kad nespėjate paskui mane“, – maloniai šyptelėjo pardavėja. „Taigi kad nedrąsu... Juk yra toks filmas labai kategorišku pavadinimu „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. Nežinau, apie kokią šalį kalbama, bet geriau jau nerizikuoti, nesibrauti seniams, kur braunasi jauni“, – įsidrąsino pagyvenęs pirkėjas ir paprašė norimos prekės. Pardavėja, ją paduodama, nudžiugino žmogų: „Gerai žinau tą filmą, net tris kartus žiūrėjau. Filmas geras, tik pavadinimas nelabai vykęs. O jums už kantrybę kaip kompensaciją pritaikysiu prekės kainos nuolaidą.“

„Štai kaip, – pagalvojau, – svarbu nesigėdyti savo senatvės.“ Juk tai – ne užkrečiama liga, ir ne visi jauni žmonės žvairai žiūri į senolius. Jau niekas neketina kaip toje liūdnoje pasakoje jų vežti į mišką ant rogučių. Juo labiau kad ir sniego šią žiemą tiek pat, kiek ir žmonių optimizmo. Prekybininkams juk vieni nuostoliai – rogučių tai niekam nereikia.

Bet nesidžiaugia senoliai, kad jų niekas neveža į mišką, – naktimis šie vis tiek ramiai nesiilsi. Telefonai skamba ir skamba. Tie vidurnakčio skambučiai, pranašaujantys šiurpią nelaimę, sujaukia senolių sąmonę, ištuština jų pinigines ir banko sąskaitas. Jiems sakoma: nereikia tikėti apgavikais. Bet jie vis tiek tiki. Negali tikintis žmogus netikėti žmonių geranoriškumu. O ir patys protingiausi patarėjai negali patarti, kaip atskirti sąžiningą žmogų nuo apgaviko.

Senoliams nepatariama vieniems vaikščioti tamsiuoju paros laiku, nes gali pasiklysti arba sutikti žmogų, kurio šiaip reikėtų vengti. Tokio, kuris be skrupulų pareikalaus iš senolio telefono ir pinigų. Jeigu sudelsi arba neturėsi nei to, nei ano, gali atsisveikinti ir su paskutiniais dantimis. Ir tai – ne liūdna pasaka, o nedžiuginanti mūsų dienų realybė.

Bet nusigiedrija ir senoliams dangus, kai jiems nusišypso maloni pardavėja ar kokios valdiškos įstaigos darbuotoja. Pastarosios gal ir mažiau šypsosi. Gal orumas neleidžia, gal šypsena į pareigybių sąrašą neįtraukta? O pardavėjos, kad ir sunku (pamėgink per ilgą darbo dieną išlaikyti veide tą šypseną), šypsosi. Tai joms privalu. Tik ne pirkėjams, kurie neretai namuose pamiršta ne tik nuolaidų kortelę, pinigus, bet ir paprasčiausią mandagumą.

Tačiau pardavėjos šypsosi ne tik minėtoje elektronikos prekių parduotuvėje miesto centre, bet ir „Iki“ prekybos centre, greta esančioje „Eurovaistinėje“ ir „Elektromarkto“ parduotuvėje. Nors sakoma, kad šypsena nieko nekainuoja, bet ji labai daug duoda senam žmogui. Šis patiki, kad dar yra laikomas žmogumi, kad nenumojama ranka: „Et, tie seniai...“

O tie senoliai (gražiau skamba – pagyvenę žmonės) tokie nevienodi. Ne visi tik verkia ir bamba... Dar yra ir „jaunų“ senolių, kurie niekaip nepasiduoda senatvei, kuriems ir jauni pavydi energijos, šlovės bei optimizmo. Toks yra garbingą 80 metų jubiliejų atšventęs rašytojas ir televizijos laidos vedėjas A. Čekuolis. Tokia gyvenimo išminties, humoro ir kandžios ironijos sau nestokojanti G. Dauguvietytė bei daugelis kitų.

Ir mūsų padangėje pagyvenę žmonės nesėdi užsidarę kiekvienas su savo bėdomis ar liūdnomis mintimis. Jie aktyviai dalyvauja kaimų ir miestelių bendruomenių, klubų gyvenime. „Bočių“, „Rudenėlio“, „Seklyčios“, meno mėgėjų ar visuomeninių organizacijų veikloje netrūksta nei jaunatviškos energijos, nei išradingumo. Visur pilna tų judrių, jaunatviškos sielos žmonių, kurie nebijo savo metų, kurie, kaip ir garsus gruzinų dainininkas V. Kikabidzė, tvirtina: „Mano metai – mano turtas...“

Tik filosofai ir poetai senatvę apibūdina tarsi kažką išskirtinio, neišvengiamo, nuspalvinto liūdnomis spalvomis. Jie sako, kad beviltiška ieškoti praėjusio laiko... Viskas duota tik vieną kartą. Žinoma, kaip dainuoja V. Šiškauskas, „bus dar pavasarių, bus dar žiemų...“ Bet jau ne tokių. Viskas bus jau kita: ir žmonės, ir daiktai, ir laikas.

Tik jaunystė ir senatvė eis kaip ėjusios visada greta, nes jos negali viena be kitos. Tegul abi gražiai prasilenkia, padėdamos viena kitai.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Alvito puošmenos traukia pravažiuojančiųjų žvilgsnius
* Paryžiaus katedros gaisras sukrėtė visą pasaulį
* Gimtinė, scena ir eilės – tai, kas suteikia gyvenimui prasmę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą balsuotumėte Respublikos Prezidento rinkimuose?
Vytenį Povilą Andriukaitį
Arvydą Juozaitį
Valentiną Mazuronį
Gitaną Nausėdą
Mindaugą Puidoką
Naglį Puteikį
Saulių Skvernelį
Ingridą Šimonytę
Valdemarą Tomaševskį



Kalbos patarimai

Kuo keisti jaunimo žargoną „lievas“?
Nevartotinos svetimybės lievas, lieva lietuviški pakaitai: 1. prastas, prasta; menkas, menka; 2. padirbtas, padirbta; piratinis, piratinė. Pvz.: Filmas buvo lievas (= prastas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas