„Santaka“ / Parazitais užkrėstos žuvys nėra kenksmingos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-09 23:25

Dalinkitės:  


Parazitais užkrėstos žuvys nėra kenksmingos

Pasitaiko, kad vartotojai randa įvairiuose žuvininkystės produktuose (rūkytuose, šaldytuose, sūdytuose ir kt.) kirmėlių ir pareiškia susirūpinimą dėl jų keliamo pavojaus sveikatai. Neseniai išleistame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme „Dėl žuvininkystės produktų kontrolės“ išlieka griežtas reikalavimas, kad „tiekiami žmonių maistui žuvininkystės produktai nebūtų užkrėsti matomais parazitais“.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, Anisakis šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai plačiai paplitusios visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl šių kirmėlių visiškai išvengti yra neįmanoma. Jų mažiau aptinkama tik regionuose, kur nėra jūrų žinduolių (arba jų būna mažai). Vienas iš sudėtingo kirmėlių gyvenimo ciklo tarpinių šeimininkų yra įvairių rūšių laukinės žuvys ir galvakojai moliuskai. Tai menkės, silkės, kalmarai ir kt., kurių nemaža dalis būna užsikrėtę šiais parazitais. Kadangi šių kirmėlių lervos į žuvis patenka su maistu, dažniausiai jų būna tik žuvų vidaus organuose, t. y. žarnyne. Netrukus po sugavimo išdarinėtos ir atitinkamai apdorotos žuvys gali būti švarios bei saugiai tiekiamos į rinką.

Reikėtų pabrėžti, kad žuvų maistinė vertė nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja.

Vis dėlto kartais Anisakis lervų būna ir žuvų raumenyse, ypač jei sugavus jos iš karto neišdarinėjamos ir per tam tikrą laiką lervos gali numigruoti į raumenis. Žmogus užsikrečia šiais parazitais, jei valgo žalias ar netinkamai apdorotas jūrose sugautas žuvis arba galvakojus moliuskus. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus, visos lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų.

Jei matomų parazitų pašalinti neįmanoma, žuvininkystės produktų tiekti į rinką negalima. Vis dėlto, kad ir kaip atidžiai žuvų perdirbimo įmonės, tiekėjai ar prekybininkai tikrintų žuvis, pavieniais atvejais vartotojai gali kirmėlių rasti. Tokiu atveju kyla natūrali neigiama reakcija. Tačiau Lietuvoje vartotojai žuvininkystės produktus paprastai valgo termiškai apdorotus, o sūdomų žuvų žaliava gaunama sušaldyta, tad susirgimo atvejų praktiškai nebūna.

Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma 100 proc. užtikrinti, jog žuvininkystės produktuose nebus nė vieno parazito, pagal tarptautinius Codex Alimentarius standartus yra leidžiama iki 5 kirminų 1 kg žuvų. Europos Sąjungoje, taip pat – ir Lietuvoje, reikalavimai yra griežtesni: matomų parazitų žmonių maistui tiekiamuose žuvininkystės produktuose visai neturi būti.

Žmogus nekontroliuoja laukinių žuvų natūralaus maitinimosi proceso ir negali daryti įtakos parazitų paplitimui, tačiau akvakultūros produktai, pavyzdžiui, Norvegijoje auginamos lašišos, šeriamos specialiai paruoštais pašarais, todėl jose niekada nebuvo rasta parazitų ir šios žuvys yra saugios vartoti net jų termiškai neapdorojus.

Vartotojas pats renkasi, kam teikti prioritetą: ar laukinėje gamtoje natūraliai išaugusioms žuvims su visomis dėl to kylančiomis pasekmėmis, ar žmogaus pagamintais pašarais maitintoms žuvims. Svarbiausia užtikrinti, kad produktai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai.



Žemės ūkio ministerijos inf.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas