„Santaka“ / Naujo sezono džiaugsmai ir rūpesčiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-09 07:44

Dalinkitės:  


Žvejyba tampa brangiu malonumu.

Autoriaus nuotr.


Naujo sezono džiaugsmai ir rūpesčiai

Nusivylimo daugiau nei džiugesio

Šventės ir žvejybos turi vieną blogą dalyką – jos baigiasi. Tačiau mes, žvejai, su meškere rankose praleidžiame kur kas daugiau laiko nei švenčiame, tad reikėtų pakalbėti apie naujo sezono teikiamus malonumus. Deja, su jais šįmet daugiau nesusipratimų nei džiaugsmo.

Žiema vėluoja ir ledo kol kas nematyti. Be to, nuo kovo turėtų pasikeisti žūklės leidimų išdavimo tvarka ir jų kainos. Tai – tarsi lazda su dviem galais. Atrodytų, lyg ir lengviau bus galima įsigyti leidimus žvejoti valstybinės reikšmės neišnuomotuose telkiniuose. Šiuos leidimus bus galima nusipirkti pervedus pinigus per elektroninės bankininkystės sistemą arba sumokėti pasiuntus SMS žinutę.

Greičiausiai keisis ir mokestis už žvejybos leidimus, suteikiančius teisę žvejoti Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) išsinuomotuose telkiniuose. Kol kas dar neaišku, bet, atrodo, ir šiuos bus galima nusipirkti neiškeliant kojos iš namų. Teigiama, jog pusė už leidimus sumokėtų pinigų pagaliau bus skirta šalies telkiniams įžuvinti. Spaudoje gausu pranešimų, jog tokia tvarka žvejai esą patenkinti. Tačiau pasikalbėjus su kolegomis susidaro visiškai priešingas vaizdas. Ne vienas meškeriotojas paslapčiomis vylėsi, jog pasikeitus leidimų išdavimo tvarkai Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Latvijoje, atsiras vienas leidimas (nors ir brangesnis), leidžiantis žvejoti visoje šalyje. Deja... Viskas čia lieka po senovei. Norėsite pažvejoti, pavyzdžiui, Raseinių MŽD išsinuomotose užtvankose – turėsite įsigyti atskirą leidimą. Tas pats bus, jei sumanysite žuvis vilioti kad ir Šakių MŽD tvenkiniuose. Kadangi aš lankausi bent kelių rajonų vandens telkiniuose ir nepraleidžiu progos pažvejoti vadinamosiose valstybinės reikšmės upėse, tai galiu spėti, jog per metus leidimams turėsiu išleisti apie 200–250 Lt. Žvejyba tampa brangiu malonumu.


Žuvų „skoniai“ skiriasi


Nors žiema krečia keistus pokštus, tačiau žuvims noras dėl to maitintis niekur nedingo. Todėl ir mums, žvejams, lieka galimybė suvilioti vieną kitą padoresnį laimikį. Pagal galiojančias Mėgėjiškos žūklės taisykles, iki vasario 1 d. dirbtiniais masalais dar galima gaudyti lydekas. Jos bent jau gruodžio mėnesį gana noriai atakavo guminukus ar „voblerius“. Šios žuvys kibo tiek upėse, tiek ežeruose ar užtvankose. Tiesa, laimikiais galėjo pasigirti tik tie, kurie daugiau pasivaikščiojo krantais ar ilgiau paplaukiojo jų ieškodami valtimi.

Retai kada tenka sausį pamojuoti spiningu, tačiau per paskutinį dešimtmetį kelis kartus tai dariau ir galiu drąsiai teigti, jog spiningaujant lydekų pagauti įmanoma. Margašonės šį mėnesį nemiega, tik jų tenka paieškoti. Čia gelbsti žuvų ieškiklis (echolotas).

Plaukdamas valtimi stebiu žuvų ieškiklio ekraną ir ieškau ne tik didesniuose gyliuose esančių dugno nelygumų, bet ir karpinių žuvų ar ešerių susikaupimo vietos. Radęs ją leidžiu inkarą ir bandau laimę. Trimis atvejais iš penkių pasitaiko, jog greta tokios žuvų susikaupimo vietos plaukioja ir viena kita alkana lydeka.

Dirbtinių masalų žiemos metu niekada daug neimu. Pagrindinis mano ginklas – dideli guminukai. Lydekas dažniausiai vilioju 6 numerio „riperiais“ ir ne ką smulkesniais „tvisteriais“. Žiemą gaudydamas lydekas spiningu įsitikinau, jog šios noriau griebia didesnius masalus. Aišku, tenka pavargti parenkant jų spalvas. Nors dėl to kyla nemažai ginčų, tačiau šviečiant saulei dažniausiai naudoju žalios perlamutrinės, o apsiniaukus – violetinės spalvos su perlamutro atspalviu guminukus. Tačiau nebūtinai vien tik juos, nes lydekų „skoniai“ įvairiuose telkiniuose skiriasi.

Neverta pamiršti ir plūdinės meškerės. Šilta žiema nė motais kuojoms, plakiams ar šapalams. Tik pastarųjų gaudyti dažniausiai keliauju ne į užtvankas ar ežerus, bet į vidutinio dydžio upes. Minėtų karpinių žuvų, kaip ir lydekų, galima rasti ramesnės tėkmės ruožuose: nedidelėse įlankose, upių vingiuose, kur srovė pastebimai lėtėja.

Neišsiverčiu tokioje žvejyboje be jauko. Pagrindą sudaro malti džiūvėsiai, šiek tiek maltų saulėgrąžų ir avižinių dribsnių. Reikia nepagailėti ir vadinamojo balasto – molio arba persijoto žvyro. Jo reikia dėti atsižvelgiant į srovės stiprumą. Pridėjus dar musės ar uodo trūklio lervų ir pajaukinus, galima sėkmingai gaudyti jau minėtas „baltas“ žuvis. Tačiau žvynuotųjų „skonis“, kaip ir žmonių nuotaikos, yra permainingas. Kartais kur kas noriau tie patys šapalai arba kuojos griebia ant kabliuko užspaustą gabalėlį batono ar tešlos.



Raimondas BUITKUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas