Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-03 08:35

---

Toks jau tas mūsų gyvenimas: vieni gimsta po laiminga žvaigžde, kiti – paženklinti negalios. Iš pastarųjų kasdienybė reikalauja nepaprastos valios, dvasinės stiprybės. Vieni su negalia gimė, kiti ją įgijo nukentėję gamyboje ar patyrę traumas, apsirgę profesinėmis ligomis. Negalia be gailesčio skverbiasi į žmonių širdis, užgaudama pačias jautriausias stygas.

Pagarbos, paprasčiausio žmogiškumo, atidumo žmonėms su negalia pirmiausia reikėtų mokyti šeimose, mokyklose, o svarbiausia – savo pavyzdžiu. Tačiau dažnai tenka matyti, kaip viešai ir atvirai ignoruojami invalidai.

Dažnas vaizdas, kai prie prekybos centrų, neįgaliesiems skirtose automobilių parkavimo vietose, sustoja prabangūs automobiliai, o iš jų išlipa jauni sveiki vyrai, vedini savo įpėdiniais. Taip vaikai „mokomi“ tėvų pavyzdžiu. O aplinkui sukiojasi pagyvenę bei neįgalūs žmonės. Ir tada supranti, kad didžiausi yra tie dvasios invalidai, kurie dėl savęs gali paminti bet kokias žmogiškąsias vertybes. Prasmingai skamba L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ herojaus žodžiai: „Būti geru – maža, svarbiausia gyvenime – daryti gera“.

Neįgaliesiems reikia mūsų geranoriškumo, pagalbos, pagarbos. Šie žmonės yra jautresni, daug ką geriau suprantantys. Ir negalios ištiktasis turi širdį, nori mylėti ir būti mylimas, kartu su visais gėrėtis ir džiaugtis gyvenimu. Žiūrėk, kitas, nors žino, kad išrinktasis ar išrinktoji jau niekada nevaikščios, neatsikratys negalios, nepabūgsta su juo sujungti savo gyvenimo. Visuomenė irgi tampa vis jautresnė negalios žmonių poreikiams.

Kitaip ir būti negali. Juk nė vienas nežinome, kurį ir kada nuskriaus likimas. Tad neužtrenkime durų prieš tuos, kurie negali savimi pasirūpinti, gyventi savarankišką ir pilnavertį gyvenimą. Jie – mūsų visuomenės dalelė, todėl padėkime.

Neįgalusis negali gyventi izoliuotas nuo bendruomenės, o turi kartu su sveikaisiais ugdyti savo gebėjimus bei savarankiškumą. Neįgaliųjų integracija į visuomenę – tai nuoseklus ir ilgalaikis procesas. Tegul sklindanti mūsų žmogiškumo šviesa padeda jiems.

Šiuo metu rajone turime apie 3900 žmonių su negalia. Jiems paslaugas teikia keturios Savivaldybės įstaigos.

VšĮ Vilkaviškio socialinės pagalbos centro neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinį lanko 18 neįgaliųjų jaunuolių, 72 senyvo amžiaus vieniši asmenys lankomi ir prižiūrimi namuose, pagalba teikiama ir 3 šeimoms, kurios nesugeba pačios pasirūpinti savimi, o 12 neįgaliųjų vienišų asmenų karšti pietūs pristatomi į namus.

Gudkaimio globos namuose gyvena 70 senyvo amžiaus neįgaliųjų asmenų. Vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ ugdomi 49 neįgalūs vaikai.

Kybartų specialiojoje internatinėje mokykloje gyvena 81 vaikas kuriems nustatyti specialieji poreikiai, bei 65 globojami vaikai.

Neįgaliuosius jungia draugijos, sąjungos, klubai, kuriems rajono Savivaldybė yra suteikusi patalpas ir kasmet skiria iš biudžeto lėšų.

Neįgalieji mokosi tokio gyvenimo, kad jiems ir aplinkui esantiems būtų kuo geriau ir mažiau rūpesčių. Daugelis pakildami aukščiau už savo negalią išmoko ją derinti su užimtumu. Visi matome, kad neįgalieji geba mokytis, dirbti, kurti grožį, prasmingai leisti laiką. Tiems, kam trūksta jėgų, valios, pasikviečia į pagalbą kitus.

Kartais kalbėdamas su dvasiškai tvirtais negalios ištiktaisiais net pamiršti, kad šalia tavęs – neįgalusis. Daug tokių, kurie įveikę savo negalią sugrįžta į visavertį gyvenimą, įsilieja į aktyvią veiklą kultūros, sporto srityse, imasi kūrybos. Dažnai negalios ištiktieji pasirodo stipresni už sveikuosius.

Puikių rezultatų pasiekę mūsų rajono neįgalieji sportininkai. Štai Tomas Kairys 2004 metais Atėnų parolimpinėse žaidynėse lengvosios atletikos penkiakovės rungtyje iškovojo 5-ąją, o šiemetiniame Europos neįgaliųjų sportininkų čempionate – 2-ąją vietas. Jis yra ir respublikos neįgaliųjų sportininkų lengvosios atletikos penkiakovės čempionas. Kybartietė Konstancija Brovkienė 1999 metais Lietuvos moterų šaškių čempionate iškovojo 2-ąją vietą, o 2002–2005 m. tapusi Lietuvos neįgaliųjų moterų šaškių čempione.

Kiek daug aplink mus žmonių, kuriems likimas davė viską. Tačiau turėdami rankas, kojas, akis jie stovi su atkišta ranka, kai tuo tarpu neįgalusis daro neįmanomus dalykus.

Tarp neįgaliųjų nestinga rašančių eilėraščius, mezgančių, siuvinėjančių, yra auksarankių meistrų, tapybos mėgėjų. Nemažai jų susibūrę į Kybartuose veikiančią organizaciją „Gyvybės jėga“.

Negalios ištiktieji turi savyje didžiulius dvasios turtus, sugeba žmogiškumo šiluma sušildyti kitus. Galbūt jie šalia mūsų ir yra tam, kad mes, sveikieji, turėtume kam dovanoti gerumą. Nenusišalinkime nuo neįgaliųjų problemų, neatstumkime jų. Susitikimai, atjauta, nuoširdumas, pagalba negali išvaduoti nuo negalios, bet suteikia bendrumo džiaugsmą, galimybę praturtinti dvasią.

Artėja Kalėdos, atverkime širdis, pasidalykime gerumu, meile su kitais – ir patys tapsime laimingesni. Elkimės taip, kad nuoširdumo, žmogiškumo nereikėtų mokytis iš neįgaliųjų.

Gruodžio 3-oji – Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Ta proga sveikinu visus rajono neįgaliuo-sius ir linkiu dvasios tvirtybės, sveikatos, aplinkinių supratimo ir šilumos.

Būkite laimingi. Būkite mylimi.



Algirdas BAGUŠINSKAS

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---