„Santaka“ / Savivaldybės vadovas rajono žmonėms linki sėkmės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-30 07:03

Dalinkitės:  


Rajono meras Algimantas Antanas Greimas laikosi nuomonės, kad prieš imantis ryžtingų sprendimų pirmiausia reikia viską gerai pasverti ir žinoti, koks bus rezultatas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Savivaldybės vadovas rajono žmonėms linki sėkmės

Dangyra APANAVIČIENĖ



Pokalbis su rajono Savivaldybės meru Algimantu Antanu GREIMU.




– Mere, kokie šie metai buvo rajonui, Savivaldybei ir asmeniškai Jums, Jūsų šeimai?


– Kalbėdamas apie Savivaldybę, pirmiausiai galvoju apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie gyvena mūsų rajone. Aš nemanau, kad šie metai visiems rajono gyventojams buvo sėkmingi. Tokią išvadą darau žinodamas, kaip sparčiai kasmet didėja socialinių pašalpų poreikis. Vien šiemet rajono Savivaldybė išmokėjo apie 12 mln. litų pašalpų, o dar prieš porą metų ši suma siekė apie 9 mln. litų. Tai turbūt viską pasako apie realią situaciją.

Gaila, bet dalis žmonių, beje, daugiausia jaunų ir darbingų, negaudami darbo ir neturėdami lėšų pragyventi, priversti emigruoti į užsienį.

Kokie metai buvo Savivaldybei? Galima sakyti, kad normalūs. Suplanuotus darbus padarėme, rajono biudžetas taip pat įvykdytas ir netgi viršytas. Jeigu dar Finansų ministerija Savivaldybei atiduotų skolą – 1 mln. 300 tūkst. litų, tai tikrai būtų gerai.

Man asmeniškai šie metai buvo išskirtiniai tik tuo, kad laimėjau rinkimus ir tapau meru. Sveikata nepablogėjo, o kokių nors ypatingų asmeninių džiaugsmų ar problemų neturėjau. Džiaugiuosi, jog ir šeimoje didelių rūpesčių nėra: kas dirba – tai dirba, kas mokosi – tai mokosi, svarbiausia – visi esame sveiki.

– Palietėte emigracijos temą. Sakykite, ar Savivaldybė turi kokių nors svertų situacijai pagerinti, kol valstybė politikos šiuo klausimu nekeičia?


– Jeigu Savivaldybė būtų turtinga, be abejo, galėtų labai daug padėti. Galėtų paremti besikuriantį verslą, skirdama pinigų, tarkime, infrastruktūrai sutvarkyti, komunikacijoms atvesti ar keliams prie tam tikrų objektų nutiesti. Naujas verslo įmones būtų galima atleisti nuo žemės mokesčio ir kitaip palengvinti jų naštą. Deja, kol kas to padaryti neturime galimybių.

Kita vertus, stebina ir pačių verslininkų požiūris. Štai buvusio Vilkaviškio konservų fabriko bazėje yra įsikūrę gal per dešimt įvairių firmų. Turi jos bendrą kiemą, bendrą įvažiavimą, tačiau šių jau daug metų niekas neremontuoja. Asfalto danga išlūžinėjusi, duobėta, sunkiai išvažiuojama. Keista, kad per tiek metų verslininkai nesugebėjo susitarti ir susikooperuoti lėšų, reikalingų bendram kiemui sutvarkyti. Matydama verslininkų solidarumą ir pastangas, Savivaldybė taip pat pagal galimybes prisidėtų prie Pramonės gatvės išasfaltavimo.

– Netrukus bus metai, kai dirba šios kadencijos rajono Taryba. Valdančioji dauguma nuolat sulaukia aštrios opozicijos kritikos. Turbūt nėra lengva vadovauti?


– Nesu labai jautrus kritikai. Pirmiausiai žiūriu, kiek ta kritika yra tiksli ir reikalinga, ar iš tiesų ji nukreipta į negeroves, kurias reikia taisyti. Dabartinę kritiką galima palyginti su vietinių politinių intrigų ir asmeninių ambicijų kamuoliuku, kuris dabar čia raičiojasi.

Nemanau, kad per devynis mėnesius, kuriuos dirbome, padarėme rimtų klaidų ar priėmėme neapgalvotų sprendimų. Tokių nebuvo, priešingu atveju tikrai būtume susilaukę rimtos kritikos.

Be abejo, ne viską spėjome savivaldos plotuose sužiūrėti, žinome, kad yra trūkumų, tačiau juos taisome ir ateityje tai darysime.

O kritika yra reikalinga. Kur kas būtų blogiau, jeigu jos nebūtų. Juk į politiką turi ateiti nusiteikęs neramiam gyvenimui, o ne snaudimui prie stalo.

– Tačiau ne visi politikai sugeba susitaikyti su kritika, neretai ją priima kaip asmeninį įžeidimą.


– Tai yra blogai. Niekas mūsų surištų į politiką neatvedė, o jeigu jau užsidėjome tą naštą ant savo pečių, tai būkime malonūs ir neškime.

Reikia suprasti, kad kritika niekada nebus tiksli kaip chirurgo skalpelis, kuris tiksliai prarėžia tiek, kiek reikia. Kritika visada būna šiek tiek hiperbolizuota, šiek tiek tendencinga – ir su tuo politikui reikia apsiprasti. Svarbu žiūrėti, kiek ta kritika yra teisinga, ir taisyti klaidas, kurias jis padarė, bei taisytis pačiam.

O vadovauti, be abejo, nėra lengva, ypač vietos valdžios struktūrai ar kuriai kitai valstybės institucijai. Čia reikia preciziškai laikytis įstatymų, kurie, beje, nėra tobuli. Nors kaip žmogus kitąkart ir kitaip galvotum, bet turi elgtis tiktai taip, kaip nurodo įstatymas.

Be to, reikia dirbti su įvairiai galvojančiais ir skirtingai tą pačią situaciją suprantančiais žmonėmis, derinti daug įvairių nuomonių. Bet juk niekur nėra lengva vadovauti, net ir privačioje kompanijoje, kur gal ir gali su niekuo nesiskaityti ir laikytis tik savo nuomonės. Žinoma, tai nėra pagirtinas vadovavimo stilius.

– Ar galite teigti, kad valdančioji koalicija yra tvirta ir darniai dirbs visą likusią kadenciją?


– Žinome, kad Tarybos daugumos koalicija turi tik vieno nario persvarą, tai – kalbėkime atvirai – koalicija yra trapi. Pasitaiko įvairių prieštaravimų, tačiau ieškome kompromisų, bandome suderinti nuomones, pozicijas, nors kartais ir sunkiai tai pavyksta, bet kol kas susitariame. Ar pavyks mums susikalbėti visą likusią kadenciją, nežinau, bet reikia tikėti.

Jeigu netikėsi, bus sunku arba tiesiog neįmanoma dirbti. Jei pasiryžome kartu dirbti, turime stengtis visi – ne nuo manęs vieno tai priklauso. Dėl bendrų reikalų ir darnos kartais savo asmenines ambicijas geriau pasilaikykime sau.

– Žmonės pasigenda aktyvesnės naujos valdžios veiklos, ryžtingesnių sprendimų.

– O kurioje srityje ir kokius ryžtingus sprendimus vietos valdžia gali daryti? Reorganizacijas?


Laikausi nuomonės, kad prieš bet kokią reorganizaciją pirmiausiai reikia viską labai gerai apgalvoti ir žinoti, kokį rezultatą gausime. O daryti reorganizacijas vien dėl to, kad būtų patenkintos kažkokios ambicijos ar kad koks žmogus kam nors nepatinka, tai nėra teisingas kelias.

Kiekviena reorganizacija turi duoti ekonominę naudą ir efektyvesnį valdymą – štai du pagrindiniai tikslai, dėl kurių būtinos permainos.

Neslėpsiu, turime silpnų sričių, kurias esame priversti peržiūrėti ir imtis tam tikrų priemonių situacijai pataisyti. Tačiau galiu pakartoti: pirmiausiai reikia pasverti visus už ir prieš, o tik po to imtis konkrečių veiksmų. Juk kiekviena reorganizacija kelia tam tikrą padidintą įtampą pertvarkomoje struktūroje, o kartu – ir visoje savivaldoje. Turime visokių planų, bet visko griebti vienu metu negalime.

– Kokie didžiausi skauduliai šiais metais rajono valdžiai neleido ramiai gyventi ?


– Pats didžiausias skaudulys – tai antrojo etapo vandentvarkos projekto darbai, kurie buvo užstrigę ir vos nesužlugo. Teko padėti daug pastangų, kad projektas būtų tęsiamas ir mieste toliau būtų klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai. Kol išsprendėme šią problemą, susivėlino kiti darbai, į ateinančius metus teko nukelti Lobiškių kvartalo gatvių asfaltavimą.

Be to, projekto įgyvendinimą uždelsus dvejus metus, gerokai pabrango medžiagos ir darbai. Tai reiškia, kad numatytų lėšų pagal šiandienines kainas dabar jau nepakaks ir teks spręsti naujus galvosūkius. Vis dėlto tikimės, jog suplanuotus darbus iki projekto pabaigos, 2013-ųjų metų, tikrai užbaigsime.

– Ar daug žmonių sulaukiate per gyventojų priėmimo valandas? Su kokiomis problemomis jie kreipiasi į merą?


– Nesilaikau nustatyto grafiko, žmones priimu visada, kada tik jie atvyksta. Šiuo metu bene daugiausia žmonių kreipiasi dėl socialinio būsto. Deja, ne visada galime socialiai remtiniems žmonėms padėti. Kita problema – socialinės pašalpos. Kartais žmonėms atrodo, kad pašalpa jiems priklauso, tik Savivaldybė dėl kažkokių priežasčių jos nenori skirti. Besiskundžiančiam žmogui tenka paaiškinti įstatymus, realią situaciją, jo galimybes gauti pašalpą.

Ateina gyventojai su įvairiomis pretenzijomis. Kartais ir patys būna kalti, tačiau nenori to pripažinti. Tada tenka ilgai aiškinti, kad jų skundas yra nepagrįstas.

Kai kurių prašymų negalime patenkinti, kaip minėjau, vien dėl netobulų įstatymų. Tokie atvejai, kai neturi galimybių žmogui padėti, o gali tik kartu su juo apgailestauti, yra patys blogiausi. – Mere, ko palinkėtumėte rajono žmonėms Naujųjų metų proga?

– Neseniai man paskambinęs vienas žurnalistas palinkėjo prieš Naujuosius metus atsikratyti blogų minčių. Juokaudamas sakau, kad man nesusikaupė tokių minčių, kurių turėčiau atsikratyti.

O aš visiems linkėčiau atsikratyti pavydo, nes pavydas pagimdo šimtą kitokių nuodėmių. Geriau pasidžiaukime vieni kitų sėkme, pasigėrėkime, jeigu žmogus savo sugebėjimais ir darbu sukūrė ką nors gero sau ir visuomenei.

Linkėčiau daugiau santarvės, dialogo, mažiau pykčio, dėl kurio dažniausiai patys būname kalti, tik nenorime to pripažinti. Pyktis nieko teigiamo nesukūrė ir nesukurs, o dialogas visados veda prie pozityvių veiksmų.

Ateinančiais metais taip pat visiems linkėčiau sveikatos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas