„Santaka“ / „Palikau, su Bulgarija atsisveikindamas, tą kraštą pradedant žydėti...“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-07 08:37

Dalinkitės:  


„Palikau, su Bulgarija atsisveikindamas, tą kraštą pradedant žydėti...“

Fatališka data

1889 m. žiemą po ilgos klastingos ligos mirus žmonai Elei, vasario 16-oji taps fatališka J.Basanavičiaus likime – ilgai lauktos gimtojo krašto nepriklausomybės paskelbimo diena, žmonos ir pagaliau – jo paties mirties diena... Nepaprastai paveiktas brangiausio žmogaus netekties, daktaras vienu metu buvo pasiryžęs visiems laikams pasilikti Bulgarijoje, kad tik galėtų lankyti žmonos kapą. Net praėjus daugeliui metų (nors ir bus galimybių sukurti naują šeimą, bet jis niekuomet daugiau neves), Jonas Basanavičius liks ištikimas pirmajai ir vienintelei savo gyvenime meilei.



Tapo garsus

Gydytojo praktikos kasdienybė ir kryptingi moksliniai darbai apmaldė širdgėlą. 1891 m. buvo išspausdintas pirmasis stambus jo veikalas „Bulgarijos sanitarinės etnografijos medžiaga. I.Lomo apygarda“ (1880–1889 m.).

1891 m. lapkričio 28 d., jau praradęs viltį, kad carinės Rusijos valdžia leis sugrįžti į Lietuvą, dr. J.Basanavičius gavo Bulgarijos pilietybę ir kitais metais buvo perkeltas į Varną. Ten paskirtas miesto ligoninės terapinio skyriaus vyriausiuoju gydytoju. 1894 m. jam dar buvo patikėtos Varnos valstybinės berniukų gimnazijos ir Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando (būsimo šalies caro 1908-1918 m.) vasaros rezidencijos Euchsinograde (buvusioje Sandrovoje) gydytojo pareigos. Į jį, jau kaip į garsų daktarą, kreipdavosi austrų, vokiečių ir italų konsulai bei jų šeimų nariai, o pas sunkius ligonius buvo kviečiamas iš toliau nei 100 km spinduliu... Todėl nenuostabu, kad netrukus dr. J.Basanavičius gavo pasiūlymus tapti Konstantinopolyje veikusios bulgarų ligoninės vadovu arba užimti sanitarinio direktoriaus postą pačioje Sofijoje. Tačiau daktarą tenkino puiki privati gydytojo praktika, be to, naujomis atsakingomis pareigomis jis nenorėjo suvaržyti sau galimybių sugrįžti į Lietuvą. Tapęs Varnos miesto tarybos nariu (1899–1903 m.), jis siekė, kad pajūrio miestas taptų kurortu – siūlė konkrečias priemones sanitarinėms gyventojų sąlygoms gerinti, pasodinti pajūrio parką, įsteigti pirmąjį Varnos muziejų. Aktyviai bendradarbiavo miesto leidiniuose „Izvestnik“, „Narodna sila“, „Potich“, „Strandža“, o laisvalaikiu mėgdavo lankytis užmiestyje, ypač už 10 km nuo Varnos esančioje vietovėje.

1901 m. kovo mėnesį čia teko pergyventi žemės drebėjimą Varnoje ir jos apylinkėse, kurio metu vos nežuvo pats...

Kad J.Basanavičius buvo tikrai gabus kalboms, rodo net toks linksmas pavyzdys – jis taip greitai pramoko ispaniškai ir lengvai bendravo su Varnoje susibūrusia ispanų bendruomene, kad tarp miestiečių net pasklido gandai, jog pats daktaras yra ispanas, tik kažkodėl nenori to prisipažinti... Savo jaukiuose namuose daktaras laikė lyg ir mažutį zoologijos sodą: aptvaruose lakstė lapė ir vilkas, savo vietą turėjo erelis, gulbė ir sakalas. O štai prijaukinta pelėda gyveno laisva ir naktimis skraidydavo į medžioklę.

Užsitarnavęs valstybės pensiją, 1905 m. pavasario paskutinėmis dienomis dr. J.Basanavičius išvyko iš Varnos, tvirtai pasiryžęs šį kartą pasiekti Lietuvą.

Nors per 25 metus tik vienintelį kartą buvo sutikęs „tikrą“ gyvą lietuvį (1881 m. iš Konstantinopolio Europon traukiantį apiplyšusį žemaitį), Bulgarijoje dr. J.Basanavičius tikrai nesijautė tremtiniu ar svetimu. Jau pirmosios kelionės į Sofiją dienomis jo dėmesį patraukė didžiuliai sniegini pilkapiai ant aukšto dešiniojo Jantros upės kranto (netoli Bialos), kuriuos vėliau jis prisimins, kurdamas savąją lietuvių kilmės teoriją.



Dirbo Lietuvai

Gyvendamas Bulgarijoje, dr. J.Basanavičius įtemtai dirbo Lietuvai ir jos ateičiai – šimtais išmintingų laiškų ir aistringa savo publicistika jis skatino branginti gimtąją kalbą, gerbti tautą. Už pranašingus žodžius, kad Lietuvai atgavus laisvę ir nepriklausomybę augs tautinė savimonė, suklestės kultūra, jis pelnė visų pažangių savo amžininkų ir bendraminčių pagarbą. Kovodamas už gimtosios Lietuvos laisvę, J.Basanavičius tapo ir nuoširdžiu bulgarų tautos konstitucinių laisvių gynėju, gyvai atsiliepdamas į svarbiausius jų tautinio atgimimo įvykius.

Simboliška, kad visiems laikams Bulgariją apleidžiantis J.Basanavičius rašė, jog palieka „tą kraštą pradedant žydėti“. Žinoma, mintyje turėjo ne tik gegužio sodų žiedus – juk jo akivaizdoje bulgarų šviesuomenė, šaliai ką tik pakilus iš daugelį amžių trukusios Osmanų vergovės, kūrybingai reiškėsi visose atgimusios tautos gyvenimo srityse. Galima teigti, kad prie šios ryškėjančios pažangos prisidėjo ir garbusis Lietuvos sūnus, kurio nuopelnus aukštai įvertino Bulgarija. Net šiandien, pravėrus Lomo miesto ligoninės paradines duris, jus pasitiks senosios ligoninės nuotrauka ir dr. J.Basanavičiaus portretas, o šiuolaikiniuose bulgarų miestuose Lome ir Varnoje galėsite pasivaikščioti jo vardu pavadintomis gatvėmis...

1892 m. dr. J.Basanavičius buvo apdovanotas ordinu „Už pilietinius nuopelnus“. Jo veiklą aukštai vertino Bulgarijos literatūros draugija (būsimoji šalies Mokslų akademija), išrinkusi savo nariu korespondentu (1898 m.), o vėliau (1902 m.) – ir tikruoju nariu, tad mūsų tautiečio vardas pelnytai yra minimas daugelio Bulgarijos enciklopedijų, istorijos, medicinos bei kitų akademinių leidinių puslapiuose.

Reiškėsi J.Basanavičius ir šalies visuomeninėje veikloje – aktyviai dalyvavo Bulgarijos demokratų partijos (1903 ir 1905), III Bulgarijos gydytojų (1904) suvažiavimuose. Apie bulgariškąjį dr. J.Basanavičiaus gyvenimo tarpsnį išsamiai rašė istoriografijos autoriai lietuviai.

Tačiau šiame 25 metų tarpsnyje dar lieka baltų dėmių, kurias nuodugniai išstudijuoti galima tik susipažinus su to meto Rožių šalies rašytiniais šaltiniais. Šia kryptimi galėtų padirbėti ir aktyviausi Lietuvos – Bulgarijos draugijos „Jantra“ nariai.



Vladas BURAGAS

Lietuvos-Bulgarijos draugijos „Jantra“ narys



(Pabaiga. Pradžia Nr.141)




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas