„Santaka“ / Kodėl liberalai nepritaria mokesčių didinimui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-26 23:52

Dalinkitės:  



Kodėl liberalai nepritaria mokesčių didinimui

Gerbiami Lietuvos žmonės,

iki Naujųjų metų likus kelioms savaitėms konservatoriai, pasitelkę socialdemokratus ir kitas opozicines partijas, suplanavo mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo cunamį, kuriam Seime pasipriešino tik liberalų partijos.

Noriu trumpai išdėstyti Liberalų sąjūdžio poziciją, kodėl balsavome kitaip nei dauguma partijų. Manome, jog nauji arba didesni seni mokesčiai būtų žalingi Lietuvos žmonėms. Mūsų skaičiavimai rodo, kad antroji „naktinė“ mokesčių reforma būtų pakenkusi tiek dirbantiems žmonėms, tiek pensininkams.

Dabar pateiksiu mūsų argumentus apie kiekvieną mokestį atskirai.



Pridėtinės vertės mokestis


Jį didinti buvo bandoma 2–3 proc. Kadangi PVM apmokestinamos visos prekės ir paslaugos, jo didinimas automatiškai sukeltų kainų augimo bangą. Pabrangę maisto produktai, komunalinės paslaugos daugumai žmonių būtų savaime „suvalgę“ keliais ar keliasdešimčia litų padidėjusios pensijos dalį. Paprastai tariant, viena ranka duoda, o kita – atima. Dar labiau nukentėtų mažesnes nei 650 Lt pensijas (jos dėl krizės nebuvo mažintos) gaunantys bei dirbantys žmonės. Juk jų atlyginimai ir pensijos liktų tokie patys, o mokesčiai būtų didesni.



Indėlių palūkanų apmokestinimas


Konservatoriai ir socialdemokratai siūlė apmokestinti didesnes nei 200 litų metines palūkanas. Mūsų skaičiavimais, tiek per metus kai kuriuose bankuose ar kredito unijose gauna žmonės, turintys maždaug 6–7 tūkst. litų indėlį. Manome, kad tokio dydžio indėlis ir palūkanų dydis tikrai neturi nieko bendro su prabanga. Tokią sumą yra susitaupę daugelis žmonių juodai dienai. Kadangi bankų indėlių palūkanos šiuo metu yra mažesnės už infliaciją, papildomo mokesčio įvedimas gali paskatinti žmonės atsiiminėti pinigus iš bankų. Tai tikrai nebūtų naudinga šalies bankų sistemai, įvertinant neseniai įvykusį „Snoro“ bankrotą.



Automobilių mokestis


Siūlyta apmokestinti iki dešimtiems metų senumo automobilius, kurių galingumas viršija 150 kilovatų. Tačiau tokia neprotinga skaičiavimo tvarka paliestų nebūtinai pačius brangiausius automobilius. Žmonės turi tūkstančius galingų septynerių ar devynerių metų senumo automobilių, kurių vertė niekaip nesusijusi su prabangos prekėmis. Tokių automobilių galima nusipirkti už 10–20 tūkst. litų ar dar mažiau, o metinis mokestis siektų apie tūkstantį litų.



Nekilnojamojo turto mokestis


Siūlyta apmokestinti namus ar butus, vertus daugiau nei 1 mln. litų. Tame gal ir nebūtų nieko blogo ir dėl šios sumos galima diskutuoti. Tačiau žinant, jog tokių namų Lietuvoje yra mažiau nei tūkstantis, realios valstybės biudžeto pajamos bus labai menkos. Liberalams nerimą kelia tai, jog ilgainiui šis mokestis gali tapti visuotiniu. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Latvija iš pradžių taip pat planavo apmokestinti tik turtuolių nekilnojamąjį turtą. Dabar mokestį moka beveik visi gyventojai. Kitais metais Latvijoje bus apmokestinti net ūkininkų tvartai.



Progresinis gyventojų pajamų mokestis


Pagrindinis tokio mokesčio rėmėjų argumentas – jis yra daugelyje turtingų Vakarų Europos valstybių. Tikriausiai sutiksite, kad Lietuva nėra turtinga valstybė. Tai įrodo ir būsimo mokesčio tarifai.

Uždirbantiesiems daugiau kaip 1250 litų „ant popieriaus“ gyventojų pajamų mokestį norima didinti nuo dabartinių 15 iki 20 proc. Sakykite, nuo kada 1250 litų yra turtuolio atlyginimas?

Liberalų manymu, žmonės, gaunantys didesnę algą už tai, kad sunkiai ir daug dirba, yra kūrybingi ir verslūs, baigę mokslus, neturėtų būti apkrauti didesniais mokesčiais vien todėl, kad reikia išlaikyti tuos, kuriems, pavyzdžiui, smagiau gyventi iš pašalpų. Daugiau uždirbantieji ir taip šiuo metu daugiau sumoka į biudžetą.



Pelno mokestis


Jį pasiūlyta didinti nuo 15 iki 20 proc. Keistas sutapimas, tačiau 2008 m. pabaigoje šis mokestis jau buvo padidintas per vadinamąją naktinę mokesčių reformą. Po to buvo pripažinta, jog mokesčio didinimas buvusi klaida, nes jis stabdo užsienio investicijas į šalį, verslo plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.

Dabar vėl siūloma lipti ant to paties grėblio. Liberalai skaičiuoja, kad dar kartą pakėlę mokestį labai daug pinigų į biudžetą nesurinksime, tačiau apsijuoksime prieš Europą. Joks užsienio investuotojas neateis į šalį, kur mokesčiai kaitaliojami kiekvienais metais.



Pervedimų į pensijų fondus sustabdymas


Liberalai pasisako prieš tokį sprendimą, nes tai visiškai sužlugdytų pensijų sistemą. Visi suprantame, kad valstybinė „Sodra“ turi miglotas perspektyvas, nes pensijų gavėjų skaičius auga, o mokesčių mokėtojų – mažėja. Sužlugdę pensijų fondus, mes iš dirbančių žmonių atimsime galimybę ateityje gauti didesnes pensijas ir turėti alternatyvą, jei „Sodrą“ ištiktų krachas.

Apibendrindamas savo mintis noriu pabrėžti, jog dauguma Seimo narių, palaikydami mokesčių didinimą, elgiasi trumparegiškai. Tokiu būdu valdžia smaugia vis dar dirbančius žmones, kurie dar neemigravo iš Lietuvos. Negalime įvesti naujų mokesčių per kelias dienas pačioje metų pabaigoje. Gaila, tačiau iš klaidų nesimokome. Jei nėra pinigų, reikia dar labiau taupyti arba pagalvoti, kaip juos užsidirbti skatinant ekonomiką. Negalime eiti pačiu primityviausiu keliu, dar giliau kišant ranką į žmonių kišenę.

Tikriausiai daugumai Lietuvos žmonių artėjančių švenčių dvasią vėl persmelkė nežinia dėl ateities. Esu optimistas. Tikiu Lietuvos ateitimi ir linkiu Jums gerų ateinančių metų.



Su pagarba – Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus MASIULIS.

Užsk. 7941






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas