„Santaka“ / Viena neįtikėtinai spalvingo gyvenimo istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-22 00:36

Dalinkitės:  


Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus B. Venc­lo­va pel­nė vi­są glė­bį spor­to ap­do­va­no­ji­mų.

Autorės nuotr.


Viena neįtikėtinai spalvingo gyvenimo istorija

Eglė MIČIULIENĖ

Gyvenimas apsivertė

Nuo pat jaunystės Bronius Venclova beveik nevartojo alkoholio. Tačiau grįžęs iš JAV pateko į sovietinę darbininkišką aplinką, kur buvo toleruojamas alkoholio vartojimas, ir vyras pradėjo išgėrinėti.

Bronius vis dar sportavo, bėgdavo maratonus. Tačiau patyręs kojos traumą stiklelį pradėjo kilnoti vis dažniau.

Netrukus B. Venclova vedė, susilaukė sūnaus ir su šeima grįžo į Gražiškius pas tėvus. O kaime rasdavo draugų ne tik prie žemės ūkio darbų, bet ir prie jų „užbaigtuvių“.

„Visada galvojau, kad galiu sustoti, ir nė minties nebuvo, jog tai – liga. Tačiau metams bėgant pajutau, kad be alkoholio nebegaliu nė dienos“, – neslėpė vyras.



Svarbus tik alkoholis


„Alkoholizmą, kaip ligą, būtina atskirti nuo paprasto išgėrinėjimo. Tie, kurie neserga, stebisi: kodėl tu negali sustoti, ar valios neturi? Bet priėjęs tam tikrą ribą savęs jau nevaldai. Tai nepriklauso nuo tavo proto, valios, išsilavinimo. Tokius žmones aš vadinu nepakaltinamais. Jiems jau nebesvarbu šeima, darbas. Alkoholis tampa medžiagų apykaitos dalimi: kaip išalkęs tu nori valgyti, taip prasidėjus abstinencijai – išgerti“, – pasakojo pašnekovas.

Tačiau tada vyriškis šito nežinojo. Aktyviai sportuojantis, išsilavinęs B. Venclova niekaip negalėjo suvokti, kaip jis pats, žinodamas visas pasekmes, vis tiek tiesia ranką į taurelę. Bet to reikalavo organizmas.



Nusprendė išeiti


Maksimalistu save vadinantis B. Venclova negalėjo susitaikyti su mintimi, kad yra bejėgis prieš alkoholį. Vyras bandė keisti gyvenimo sąlygas. Išsiskyrė su žmona, kuri irgi nemojo ranka į alkoholį. Sūnus liko gyventi su tėčiu. Laisvu laiku Bronius vis dar bėgiodavo, slidinėdavo, žaisdavo krepšinį.

Tačiau liga sunkėjo – vyriškis visiškai prarado savikontrolę.

„Vienu metu nusprendžiau išeiti iš gyvenimo. Sūnų išvežiau pas žmoną, o pats nutariau ramiai užgesti. Savaitę neišėjau iš namų, visiškai nieko nevalgiau, negėriau. Mane leisgyvį rado draugas. Šis žmogus mane išgelbėjo nuo mirties. Jis supylė man į burną naminės degtinės, nes pats taurelės jau nebeišlaikiau“, – pasakojo B. Venclova.

Tuomet atvyko Marijampolėje gyvenantis brolis ir išvežė Bronių į ligoninę. Šis buvo taip išsekęs, kad visą savaitę praleido invalido vežimėlyje.

„Dabar tokių ligoninėje matau ne vieną. Žmonės ir numiršta ant mano rankų...“ – kalbėjo šiuo metu pats psichiatrijos ligoninėje dirbantis B. Venclova.



Mėgino kovoti


Atgriebtas medikų ir grįžęs namo Bronius mėnesį alkoholio nevartojo. Tačiau vos tik paragavo – ir ratas ėmė suktis iš naujo.

Vyras kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Ten išgirdo teorijas apie alkoholizmą, sužinojo apie Minesotos programą. „Ši programa man netiko, nes ji remiasi tikėjimu aukštesnėmis jėgomis. O aš supratau, kad nėra čia nieko antgamtiško: nei dieviško, nei velniško. Tai – tik žmogaus liga. Žinojau, jog viskas priklauso tik nuo paties žmogaus“, – tvirtino B. Venclova.

Ir vėl – keli gėrimo bei mėginimo sustoti etapai. Paskutinis krytis buvo skaudžiausias.

„Perėjau į „inteligentiško elgetos“ etapą. Tai protu nesuvokiama: atrodai sveikas, bet darbo nesiimi. Pirmiausiai galvoji, kur gauti butelį. Ryte eidavau į parduotuvę, prašydavau žmonių paskolinti litą ar du. Alkoholikai – puikūs melagiai. Kad „uždirbtų“ buteliui, jie prisigalvoja tūkstančius priežasčių.

Susidūrę su tokiu žmogumi netikėkite, ką jis šneka! Taigi išgerdavau – ir laukdavau kitos dienos...“ – pasakojo vyras.



Padėjo medikas


Broniui vėl padėjo Marijampolėje gyvenantis brolis. Jis surado Švėkšnos psichoterapeutą Rolandą Evaltą, kuris pats kažkada buvo priklausomas nuo tokios pat ligos, tačiau jau 16 metų alkoholio nebevartojo.

„Net dešimt susitikimų su juo „kirtomės“. Juk buvau sportininkas, kovotojas, visada siekęs nugalėti! Tačiau tas žmogus man pagaliau įrodė, jog alkoholizmas – tai liga. Su ja reikia ne kovoti, o gyventi suvokiant, kad sergi. Ir visiškai atsisakyti alkoholio“, – kalbėjo Bronius.

Dabar jis žino, jog alkoholizmas yra nepagydomas. Fizinė priklausomybė praeina maždaug per 100 dienų, organizmas per tiek laiko išsivalo. Tačiau psichinė priklausomybė išlieka.

„Mūsų atmintis nieko nepraleidžia, ji kaip kompiuteris viską išsaugo savo „failuose“ ir atverčia tam tikrais momentais. Bet kokia nemaloni situacija – ir smegenys primena, kaip panašiais atvejais išgėrus būdavo gera ir lengva. Įdomu, jog smegenys užkoduoja malonias situacijas, tačiau „neprisimena“ nemalonių, kai buvo bloga, kai viską pragėrei“, – tvirtino B. Venclova.



Naujas gyvenimas


„Tada, prieš trejus metus, prisikėliau naujam gyvenimui“, – sako Bronius.

Dabar jis pats dirba sanitaru Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, kartu – ir Švėkšnos sanatorinės mokyklos bibliotekoje.

B. Venclova skaito daug medicininės literatūros, tad apie savo ligą žino išties nemažai, padeda ir kitiems. Vyras taip pat patyrė, jog sveikti nėra lengva. Vienas sunkiausių – trejų metų abstinencijos laikotarpis.

„Tada įvyksta lūžis. Ir jei tapęs visišku abstinentu po trejų metų pradedi gerti – viskas. Organizmas jau būna visiškai išsivalęs, tu prarandi imunitetą alkoholiui, ir jis tau tampa nuodais. Imi didžiuliu pagreičiu be jokių stabdžių važiuoti į patį dugną. Tuomet arba neatlaiko organizmas, arba žmogus baigia gyvenimą savo noru“, – sakė B. Venclova.

Vyras šį etapą įveikė labai sunkiai – tačiau įveikė.



Laimė – pats gyvenimas


Nustojęs vartoti alkoholį B. Venclova netrukus vėl pradėjo sportuoti, dalyvauti Lietuvos bėgimo čempionatuose. Vien pernai jis tris kartus tapo Lietuvos čempionu. Ir šiemet 55 metų vyras jau nuskynė ne vieną pergalę, aplenkęs net už save gerokai jaunesnius bėgikus.

Šį savaitgalį Bronius dalyvavo Kauno kalėdiniame bėgime Panemunės šile ir savo amžiaus grupėje iškovojo I vietą.

„Tai buvo mano kalėdinė dovana mamai. Ji taip džiaugėsi rankose laikydama mano parvežtą taurę... Mama – vienintelis žmogus, kuris niekada nenustojo manimi tikėti“, – šiltai apie 101 metų mamą atsiliepė Bronius.

B. Venclova iki šiol rašo savo gyvenimo dienoraštį, žada išleisti ir knygą.

Jokių savo praeities žingsnių vyras nesigaili.

„Ir blogiausioje situacijoje stengiuosi įžiūrėti gerąją pusę. Kiekvieną gyvenimo įvykį vertinu ne kaip klaidą, o kaip pamoką, iš kurios galima pasiimti ką nors teigiama. O jei jautiesi laisvai, jei tuo momentu kažkas teikia tau malonumą – tai ir yra laiminga akimirka, tik sugebėk ja pasidžiaugti. Jeigu galvosi, kaip susikurti laimę po 10–15 metų, jos taip niekada ir nesukursi. Laimė – tai ir yra tavo gyvenimas, tai kelias, kuris susideda iš pačių įvairiausių akimirkų“, – sakė B. Venclova.



(Pabaiga. Spausdinta Nr. 145–147)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas