„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-22 00:34

Dalinkitės:  


Atodangos

Nutolę Kalėdų stebuklai

Ir kodėl jie nutolo? Gal per daug greitai keičiasi pasaulis? Ir mes keičiamės. Deja, nebūtinai į gerą pusę. Todėl ir Kūčių, ir Kalėdų nakties sapnai bei stebuklai mūsų jau nebeaplanko. Pasiliko tik migloti prisiminimai, girdėti iš senolių lūpų.

Etnologas, mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka viename savo interviu spaudai sakė: „Tikėtina, kad kadaise Kūčios buvo saulėgrįžos šventė. Astronominė saulėgrįža yra gruodžio 22 d., vakarai nustoja trumpėti nuo gruodžio 13-osios, tačiau pati šventė porą dienų užtruko, nes primityviais metodais matuodami laiką žmonės palaukdavo, kol įsitikindavo, kad diena netrumpėja.“

Mokslininkai aiškina, kad ši saulėgrįžos šventė senovėje buvo laikoma naujų metų pradžia. Tik daug vėliau Bažnyčia prie šios metinės šventės prijungė Kalėdas. Tačiau žmonės ir toliau, jau garbindami ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų, atlikinėjo savo senovines apeigas, Kūčių vakarą burdavo, spėdami ateitį.

Dar pamenu „liesas“ pokario metų Kalėdas ir Kūčių vakarienės stalą. Ant jo nebuvo „mandrų“ valgių. Bet visuomet jų buvo dvylika. Viskas, kas buvo ant stalo, – savo užauginta ar surinkta miške. Kaip ir šiandien, pagrindinis valgis buvo kūčiukai, kaip senovėje vadino – dvasių duonelė. Jie buvo kepami tokie maži todėl, jog tų alkanų dvasių – begalė, ir reikia, kad visoms užtektų pamaitinti. Ar dabar prie Kūčių stalo laužydami kalėdaitį prisimename nors savo artimiausių, brangiausių žmonių dvaseles?

Mes, vaikai, suaugusiųjų paraginti, dar keletą dienų prieš didžiąsias šventes kalkių skiediniu kruopščiai išbaltindavome tamsias virtuvės sienas, iki baltumo nušveisdavome grindis ir duris. Ne dėl to, kad mums tai labai norėjosi daryti ar neturėjome ką veikti, – mes visi nepaprastai laukėme tos Kūčių vakarienės, to didžiojo metų stebuklo. Juk mes buvome visuomet alkani karo meto vaikai.

Kūčių dieną mus išgindavo į kiemą, kad nelandžiotume į virtuvę, kur buvo ruošiami valgiai. Bet ir kieme mus pasivydavo tie viliojantys kvapai iš virtuvės. Daug kas pasimiršo per ilgus dešimtmečius, bet tie kvapai kasmet per Kūčių vakarienę sugrįžta, vesdami paskui save brangių prisiminimų takais.

Pamenu, kaip vaikai pavydėdavo tam laimingajam, kurį močiutė pasilikdavo virtuvėje malti aguonų. Darbas lėtas – du kartus be cukraus ir du kartus su cukrumi. Tačiau nemačiomis sauja kita saldžios sumaltų aguonų tyrės patekdavo ir į burną. Svarbiausia, kad močiutė nepastebėtų. O vėliau prie Kūčių stalo, lauždami kalėdaitį ir greitosiomis po nosimi murmėdami „Tėve mūsų...“, žvairuodavome į valgių lėkštes.

Pamenu visus močiutės pasakotus Kūčių vakaro būrimus. Pavyzdžiui, kaip jinai, dar paauglė, su seserimis būrė sau „vyrus“. Atsinešė kiekviena po vištaitę, padėjo joms dubenėlį vandens, papylė grūdų ir žiūrėjo, kaip jų raibosios elgsis. Vyriausios sesers višta nei lesė, nei gėrė, tik nuėjo prie krosnies ir ėmė pelenuose kuistis. Ir liko vyriausia dukra netekėjusi pas mamą prie krosnies. Viduriniosios sesers višta grūdų taip pat nelesė, bet gėrė be soties. Jos vyras buvo tinginys, girtuoklis ir neilgai gyveno. Močiutės višta ir grūdus lesė, ir vandenį gėrė pakaitomis – ir darė tai su noru. Tai ir tėvukas buvo darbštus, nagingas, tačiau ir stiklelio nevengė. Štai ir netikėk burtais, jeigu jie išsipildo.

Ar galima palyginti dabartines Kalėdų šventes su kažkada buvusiomis? Gal tik bažnyčioje išliko ta šventumo aura, tas slėpiningas stebuklo laukimas. Namuose Kalėdos – tai smagus šeimos susirinkimas, gausios vaišės. Be burtų, be stebuklų, tačiau būtinai – su dovanomis. Mums, pokario meto vaikams, dovanų niekas nedalijo, – geriausia dovana buvo Kūčių stalas.

O spauda rašo, kad kai kuriose valstybėse, tokiose kaip JAV, Kalėdos jau vejamos iš visuomenės gyvenimo. Sako, bijoma įžeisti kitų tikėjimų žmones. Net patį Kalėdų vardą raginama pamiršti ir tą dieną sveikinti ne „su šv. Kalėdomis“, bet naujoviškai – „su šventėmis“. Net simbolinį Kalėdų medelį siūlo vadinti ne eglute, bet „gausybės medžiu“. Tai vis kosmopolitų išmonė. Tų, kurie nori panaikinti tautų papročius, suniveliuoti pasaulį pagal savo sampratą. Kiek jau buvo tokių pasaulio tvarkos perdirbėjų ir kur jie dabar?

O Kalėdos išliko mūsų atmintyje, kaip išliko ir amžinosios žmogiškosios vertybės. Tik nutolo, praeities rūke pasislėpė tie slėpiningi, jaudinantys Kalėdų stebuklai.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas