„Santaka“ / Krikščionybės sėkla etninės kultūros dirvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-22 00:32

Dalinkitės:  


Romo ČĖPLOS nuotr.


Krikščionybės sėkla etninės kultūros dirvoje

Žmonėms, bandantiems švęsti Kalėdas ne komerciniu, o dvasiniu lygmeniu, iškyla nemažai klausimų. Kaip traktuoti gyvuojančias ikikrikščioniškas kultūros tradicijas, kurios liudija itin glaudų žmogaus ir gamtos ryšį? Kaip šį paveldą darniai susieti su krikščioniškąja tradicija?

Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti susipažinus su lietuvių etninių papročių tyrinėtojo Aleksandro Žarskaus darbais.



Kalėdos – virsmo įveikimas


Raktinis žodis į visą etnologo A. Žarskaus teorinį lobyną – virsmas. Virsmas yra greito vystymosi laikotarpis arba perėjimas iš vienos būties kokybės į kitą. Svarbu pabrėžti, kad nuo sėkmingo virsmo įveikimo priklauso kito pastovaus gyvenimo tarpsnio sėkmė ir prasmingumas. Todėl mūsų protėviai šiam perėjimui skyrė ypatingą dėmesį.

Kalėdų – kalendorinės šventės – šventimas buvo virsmo įveikimas dvasinėje plotmėje. Tokia šventė pakelia virš kasdienės buities. Ją švenčiant į pirmą vietą iškyla būties ir gyvenimo prasmės klausimai, joje atkuriama kasdienių rūpesčių sujaukta vidinė žmogaus darna.


Pavadinimuose – sunykimas ir gimimas


Protėvių, kurie gyveno augalo pasaulyje (giriose) ir buvo prisitaikę prie gamtos ritmo, kalendorinių švenčių ciklas sutapo su regimąja išraiška – augalo vegetaciniu ciklu. Rėdos ratas nuo Ilgių (įsigalėjus krikščionybei – Vėlinių) veda žemyn iki nulinio taško.

Kalėdos – didžiausio gamtos nuovargio metas. Kalėdiniame virsme Kūčių naktį įveikiamas žemiausias Rėdos rato taškas, įvyksta lūžis į naują ciklą. Šventės sakralinė prasmė užkoduota kalėdinio virsmo formulėje „kūsti – kusti“, kurioje slypi gyvybės ir mirties prieštara.

Kiekvienas pavadinimas slepia savyje mintį. Kūčių vakarienės pavadinimo kilmę paaiškina svarbiausio apeiginio valgio – kūčios – sudėtis. Kūčią virdavo iš įvairių javų. Senesni žmonės sakydavo: „Be kūčios nėra Kūčių.“ Grūdai, t. y. sėklos, iš kurių susideda pagrindinis Kūčių valgis kūčia, simboliškai vienu metu išreiškia sunykimą, mirtį ir gimimą, prisikėlimą, atkutimą naujam Rėdos ratui: daigas dygdamas daigoja grūdą.

Kalėdų pavadinimą galima kildinti iš daugiaprasmio veiksmažodžio „kalti, kaltis“, kurio pagrindinės prasmės išreiškia naikinimo, nykimo ir atsiradimo priešpriešą. Naikinimo prasmę išreiškia veiksmažodžio reikšmė „nuvargti“, o štai kitos jo reikšmės – „dygti“, „sprogti“, „ristis“ – skelbia naujo atsiradimą. Veiksmažodis „kalti, kaltis“, iš kurio kilęs šventės pavadinimas Kalėdos, sujungia seno sunykimą ir naujo gimimą. Iš tiesų, kad gimtų, prasikaltų Nauji metai, senieji turi mirti.


Nesusisaistęs ir dvasiškai susitelkęs


Susitaikymas, vidinė rimtis – etinė sąlyga, kurios neišpildžius bet koks virsmas neįmanomas, nes lieki surištas, susaistytas. Virsme, t. y. perėjime į naują kokybę, žmogus turi būti visiškai laisvas, o daiktų skolinimas žmones saisto.

Šis reikalavimas atskleidžia prieššventinio laikotarpio papročių kilmę. Prieš Kalėdas reikia grąžinti visas skolas. Jei negrąžinsi, visus metus liksi skolingas. Ta pati ir papročio per Kūčias nieko neskolinti prasmė.

Virsmo meto ypatingumas atsispindi ir draudimuose imtis tam tikros rūšies darbų. Dažniausiai tai veiksmai, kuriais kažką suriša, susuka, o tai prieštarauja nepastoviai, virsmui sužadintai būsenai. Dėl tos pačios nesusisaistymo priežasties visus tarpušvenčiu pradėtus darbus reikia baigti tą pačią dieną.

Kita vertus, draudžiama skaldyti, malti, kirsti medžius – atlikti darbus, susijusius su vientisumo pažeidimu. Draudžiamų darbų pobūdis apibūdina žmogaus vidinę būseną virsmo metu. Žmogus turi būti ramus, atsipalaidavęs, viduje laisvas ir kartu vientisas bei dvasiškai susitelkęs.


Naikinimas to, kas atgyveno


Per Kūčių vakarienę ant stalo po staltiese patiesiama šieno, o po stalu dedamas šiaudų kūlys. Senesniu reikėtų laikyti šiaudų patiesimo paprotį. Šiaudai simbolizuoja jau praeitą gyvenimo tarpsnį, t. y. kas atgyventa ir kas virsmo metu naikintina.

Šiaudų naikinimas yra simbolis to, kas atsitinka subrendus javams. Šiaudai, subrandinę grūdą, tampa ne tik nereikalingi, bet ir virsta kliūtimi. Ir todėl tai, kas praeita, atgyventa, yra naikinama. Kūčių valgymas ant patiestų šiaudų reiškia simbolišką senos formos, praeito tarpsnio naikinimą.

Sutikdami Naujuosius metus anksčiau kaimo vaikinai degindavo ant karties iškeltą šiaudų kūlį. Dabar niekas taip nebedaro, nes yra kitokių naikinimo priemonių. Kodėl Naujieji metai sutinkami šaudant efektingus fejerverkus? Senas paprotys – gimstant naujiems, naikinti senuosius metus – išlieka, bet keičia savo išraišką. Esmė – ta pati, tik priemonės modernėja.


Po eglute – dvasinės dovanos


Pati virsmo kulminacija – Kūčių naktis – praleidžiama budint: po vakarienės meldžiamasi, rengiamasi Bernelių mišioms. Budėjimo, o kartu ir apsauginę paskirtį atlikdavo visą naktį deganti šventinė ugnis. Toji ugnis degdavo krosnyje arba būdavo negesinamas šventinis žiburys.

Aptiktas paprotys nuo Kalėdų iki Trijų karalių negesinti nuodėgulių rodo, jog anksčiau šventinė ugnis būdavo kūrenama visą tarpušventį. Štai kodėl šventinę ugnį pakeitusi ir jos paskirtį perėmusi eglutė su degančiomis žvakelėmis laikytina iki Trijų karalių.

Kalėdų šventės, kaip naujos pradžios taško, ypatingumui suvokti labai reikšmingi yra kalėdojimo papročiai. Turint omenyje, kad kalėdinis virsmas yra naujų metų pradžia, prasikalimas, gimimas, šventiniai linkėjimai įgyja ypatingą svarbą. Kalėdotojas buvo vadinamas Kalėdų Seniu, Kalėda.

Kalėda – tai svečias iš tolimo krašto, laimės namams nešėjas. Jis sveikindavo, barstydavo grūdus, linkėdavo, laimindavo. Šiandienines Kalėdų Senio dovanas reikia laikyti senųjų kalėdinių linkėjimų – dvasinių kalėdinių dovanų – pakaitalu.



Renata VITKAUSKIENĖ



Paruošta pagal A. Žarskaus straipsnį „Kalėdinis virsmas. Adventas. Kūčios. Kalėdos“ (žr. interneto puslapyje „Vydija“ (vydija.lt).







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas