„Santaka“ / Jaunam architektui arena tapo darbo ir kūrybos iššūkiu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-22 00:15

Dalinkitės:  


Ant architekto Aurimo Ramanausko pečių gulė didžiulė atsakomybė – jam buvo patikėta vadovauti Kauno „Žalgirio“ krepšinio arenos darbo projekto architektūrinei daliai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Jaunam architektui arena tapo darbo ir kūrybos iššūkiu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Į didingą Kauno „Žalgirio“ areną stebėti Europos krepšinio čempionato ar paklausyti pasaulinio garso žvaigždžių koncertų nuvykę mūsų rajono žmonės gali jaustis pakiliai. Mat vienas iš šio įspūdingo reprezentacinio pastato autorių – iš Vilkaviškio kilęs jaunas architektas.


Pasuko savo keliu


Vilkaviškyje užaugęs ir prieš 14 metų Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą baigęs Aurimas Ramanauskas nesigaili tuomet pasirinkęs architektūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Medikų šeimoje užaugęs jaunuolis nusprendė eiti ne tėvų pėdomis, o ten, kur širdis traukė. Abu tėvai sūnaus pasirinkimui neprieštaravo. Aurimo tėvas – chirurgas Rimantas Ramanauskas pats jaunystėje taip pat svajojo apie architektūrą. O sūnų nuo vaikystės traukė kūrybinis darbas, brėžiniai, eskizai, ypač – mašinų dizainas. Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre Aurimas lankė dailės studiją pas mokytoją Stasę Zelinauskaitę. Čia galutinai apsisprendė, kur pasukti savo gyvenimo kelią.

Dar studijuodamas magistrantūroje jaunas architektas pradėjo dirbti Kaune ir dvejus metus gyveno „tarp“ dviejų didžiųjų Lietuvos miestų. Po studijų nusišypsojo sėkmė: jis laimėjo stipendiją mokytis ir tobulintis Japonijoje, kur pusantrų metų studijavo ir gyveno visai svetimos kultūros šalyje. Nors būtent pagyvenęs Japonijoje Aurimas suprato, kad savo tolesnį gyvenimą ir darbą norėtų sieti tik su Lietuva, tačiau profesine, kūrybine prasme ši urbanizuota šalis davė labai daug. Aurimas susižavėjo japonų architektūra, jų gyvais miestais, ypač tokiais neaprėpiamais megapoliais kaip Tokijas, Osaka, o labiau nei technologinis išsivystymas stebino šilti ir pagarbūs žmonių santykiai, bendravimo kultūra.

Nors turėjo galimybių likti Japonijoje, A. Ramanauskas pajuto, kad žmogus, norėdamas kažką duoti, ko nors siekti, tai turi daryti savo tėvynėje, kur jo šaknys ir jo dvasia. 2005-aisiais grįžęs į Lietuvą, jis buvo laukiamas architekto Eugenijaus Miliūno studijoje, ir netrukus paniro į sunkų, bet labai įdomų darbą.


Naujas projektas


Aurimas prisimena, jog kalbos apie būsimos Kauno arenos statybas jį pasiekė dar mokantis pirmuosiuose universiteto kursuose. Po Kauno „Žalgirio“ triumfo Europos klubų taurės turnyre Kaunas nusprendė žūtbūt pasistatyti pasaulinius reikalavimus atitinkančią krepšinio areną, kokios nebuvo nė vienoje Baltijos šalyje. 1998 metais buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, kurį laimėjo garsaus kauniečio architekto E. Miliūno studija kartu su lietuviu architektu iš JAV Algimantu Bubliu. Garsus architektas A. Bublys yra pelnęs keliasdešimt architektūrinių premijų, kūręs tokius prestižinius sportinės paskirties statinius, kaip Detroito „The Palace of Auburn Hills“ areną, kurioje rungtyniauja Detroito „Pistons“ NBA krepšinio komanda, taip pat – Rytų Mičigano universiteto sporto rūmus, „Blue Cross Blue Shield“ areną Ročesteryje ir kt.

Prieš daugiau nei dešimtmetį, kai vyko konkursas, Kauno arenai buvo keliami kiek mažesni reikalavimai. Ji turėjo talpinti 8–10 tūkst. žiūrovų ir stovėti visai kitoje vietoje nei dabar. Vėliau prasidėjo naujų vietų paieškos studijų analizė (arenai buvo siūloma apie 30 vietų Kauno mieste ir už jo ribų), didinamas žiūrovų vietų skaičius. Galiausiai buvo pasirinktas miesto centras, Nemuno sala, turint mintį, kad būtina įpūsti naujos gyvybės vos rusenančiam Kauno centro gyvenimui.

Tačiau tuo metu aistros dėl Kauno arenos greitai nurimo paaiškėjus, kad tokiam grandioziniam statiniui Kaunas neturi pinigų.

Paskutinis postūmis įgyvendinti idėją įvyko tuomet, kai Lietuvai buvo patikėta organizuoti Europos vyrų krepšinio čempionatą.


Tarsi žibintas


Aurimas pripažino, kad per kelerių metų karjerą tokį didelį ir sudėtingą statinį projektavo pirmą kartą, nors iki tol drauge su kolegomis dirbo prie Šiaulių arenos projekto, kūrė „Žaliojo slėnio“ kvartalą Klaipėdoje, kitus funkcionalius statinius. Prie architektūrinės projekto dalies dirbo 5 architektai iš E. Miliūno studijos, statybos metu A. Ramanauskas buvo darbo projekto architektūrinės dalies vadovas. Inžinerines projekto dalis atliko samdytos kompanijos. Tiek projektuojant, tiek statant dirbo tik Lietuvos įmonės, buvo stengiamasi naudoti kuo daugiau lietuviškų medžiagų ir lietuvių meistrų darbo, kad arena būtų kuo lietuviškesnė, prie jos prisiliestų kuo daugiau savų žmonių.

Didžiulė atsakomybė projekto autorius slėgė dėl to, jog arena buvo statoma ne užmiestyje, o pačiame Kauno centre, Nemuno saloje. Tai reiškia, kad sukurtas statinys galėjo ilgam pakeisti miesto vaizdą ir įvaizdį. Architektai atidavė daug jėgų pastato išorės vaizdo, proporcijų paieškoms. Buvo nuomonių, kad pastatas turėtų būti ekspresyvių formų, tapti miesto simboliu kaip, pavyzdžiui, Sidnėjaus operos rūmai. Tačiau architektai puikiai suprato, jog formos galimybes riboja pastato paskirtis ir griežti reikalavimai. Labiausiai buvo bijoma ne to, kad arenos pastatas bus nevykęs, o kad jis galbūt neskoningai „išsišoks“, po kiek laiko kels blogas emocijas, bus arogantiškas.

– Mes pasirinkome ne klasikinį variantą, kur erdvėje dominuoja aiškiai išreikštas pastatas, o gyvą, metabolistinę struktūrą, kuri nėra apibrėžta, bet lanksti, gali augti, kisti, prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. Mūsų sukurta arena tarnauja kaip viešoji erdvė, fonas, kur nuotaiką ir atmosferą kiekvieną kartą naujai sukuria joje vykstantys procesai, renginiai, žmonės. Kartu mūsų statinys – tarsi regykla, žibintas, kuris apšviečia, parodo miestą, o ne šviečia pats, kad visi tik į jį žiūrėtų, – projekto sumanymą atskleidė architektas A. Ramanauskas.


Darbu patenkinti


Pasak A. Ramanausko, statybos buvo nelengvas išbandymas. Didžiulė įtampa, atsakomybė, didelis visuomenės dėmesys lydėjo visą projekto įgyvendinimo procesą. Dabar, kai jau pamiršta arenos atidarymo, krepšinio čempionato euforija, svarstant, ar viską pavyko įgyvendinti, projekto autoriai mano, kad galbūt kai kur pritrūko ramybės ir susikaupimo iki galo „išbaigti“ sprendimus, bet esminės idėjos pasirinktos teisingai.

Gerų atsiliepimų projekto autoriai sulaukė ir iš krepšinio čempionato dalyvių, svečių. Anot jų, nors arena – didžiulis statinys, ji jauki, kompaktiška, patogi žiūrovams. Atlikėjai džiaugiasi puikia akustika, gerai apgalvotu apšvietimu. Žinoma, yra įvairių nuomonių, tačiau architektas įsitikinęs, kad toks objektas negali nekelti emocijų. Jei jų nėra, vadinasi, tavo darbo niekas nepastebėjo, jis tiesiog nepavyko.

Šiuo metu dar vyksta smulkūs baigiamieji aplinkos tvarkymo darbai, o architektai tebegyvena Kauno arenos statybos įspūdžiais. Mat tokie projektai, anot Aurimo, yra nepamirštami.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas