„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-16 08:28

Dalinkitės:  


Atodangos

„Kai jėgos silpsta – moralė stiprėja“

Nesudėtinga suprasti šio posakio prasmę – jinai visai neužkoduota. Joje dominuoja tik du akcentai: silpstančios jėgos ir stipri moralė. Pažiūrėkime, kas organizuoja masinius „pasipiktinusios liaudies“ protesto mitingus sostinėje prie valdžios rūmų. Tuose rūmuose – valdžia ir jėga, bet be moralės, o gatvėje – nuskriausti, silpni piliečiai, tačiau – stiprios moralės. Kaip paprasta ir aišku – kaip dukart du.

Niekas nepaaiškina, kaip įvertinti tą amoralią valdžios jėgą ir nuskriaustųjų moralės stiprybę. Ar yra kažkokie pripažinti kriterijai, „teisingumo“ formulė? Sako, juk ir taip viskas aišku: visuotinis skurdas, vos ne badas į akis žvelgia. Socialiniai darbuotojai skundžiasi, kad nespėja registruoti „badaujančiųjų“ pareiškimų dėl pašalpų ir maisto banko paramos. Sako, jų kasmet vos ne dvigubai padaugėja.

Žiaurus vaizdelis, kai padorūs, normalūs piliečiai (ne kažkokios ten degradavusios neaiškios būtybės) grūdasi eilėse prie maisto paketų. Parsinešę namo tas kruopas su krutančiais gyviais kartais išmeta lauk. Labai panašu į piratų terorizuojamo Somalio gyventojų vargus... Tad kur išeitis?

Protingi, iniciatyvūs žmonės mums rodo išeitį, bet mes jos nenorime priimti. Ne per seniausiai Lietuvoje iš kažkur išdygo naujas radikalų judėjimas skambiu pavadinimu „Saulės rankomis neliečiame“. Šis ekologiniu vadinamas judėjimas mus ragina nepirkti, nevartoti. Jį palaiko ir gerai žinoma Lietuvoje gydytoja Jelena Tulčina, kuri tvirtina, jog visos mūsų ligos ir bėdos yra nuo besaikio valgymo. Mes kasdien sukemšame į save tiek „prifarširuoto chemijos“ maisto, kad mūsų organizmas neatlaiko. Jis ima protestuoti, jį puola ligos, o mus – depresija ir pyktis ant viso pasaulio. J. Tulčina teigia galinti mus išgelbėti, padaryti klizmą – atseit organizmo valymą.

Tačiau kas išvalys mūsų užterštą sąmonę? Čia jokios klizmos nepadarysi. Mūsų smegenys per daugelį metų tiek kartų plautos ir praplautos (kaip „Snoro“ banke jo akcininkų pinigai), kad mes mielai tikime visokių gelbėtojų pasakomis, nusižeminę priimame kaip nuoširdžiausią pagalbą sugedusį maistą, kažkieno nunešiotus rūbus... Mes jau užmiršome žodį „savigarba“ ir kaip tas kažkada prie turgaus sėdėjęs apsiskarmalavęs žmogelis demonstruojame visam pasauliui savo „žaizdas“. Nesvarbu, kad jos netikros. Svarbu, kad mes tikri savo pasipiktinimo, savo teisumo šventumu.

Vieni su pasigėrėjimu, kiti su pikta ironija žiūrime per televiziją, kaip Niujorke vadinamąjį juodąjį penktadienį, visuotinio išpardavimo dieną, pirkėjai azartiškai šturmuoja prekybos centrus. Ne tik JAV, bet ir pas mus prekės neužsiguli prekybos centrų lentynose. Mūsų skurstanti, vos ne badaujanti liaudis draugiškai šluoja prekių lentynas – juk tuoj Kalėdos, ant stalo privalo būti ne mažiau kaip dvylika valgių. Aišku, ne „labdarinių“ kruopų su kirminukais. Vienas pakalbintas prekybos centro mėsos pusgaminių ruošėjas, paklaustas, kas suvalgo tokią gausybę brangių mėsos gaminių, šyptelėjo: „Ne valgo, o tiesiog ėda.“ Ir gaminių kaina jų neatbaido. Neklauso jie protingų gydytojos J. Tulčinos perspėjimų...

Viename dienraštyje skaičiau žurnalisto R. Valatkos teiginį, kad 40 proc. lietuvių Nieko nepirkimo diena yra niūri kasdienybė. Prieš ją žmonės „balsuoja“ emigruodami. Niekaip nesuprantu, kaip likusieji piliečiai, kurie neemigruoja, suvartoja tiek pat produktų, kaip ir anksčiau. Juk tėvynėje gyvenantys tautiečiai praktiškai negali suvalgyti ir už tuos „40 proc.“ išvykusiųjų, o prekybos centrai taip pat anaiptol nebankrutuoja. Kažkokia mistika...

Politikai aiškina, kad tik augantis vartojimas gali pakelti šalies ekonomiką, o kartu – ir žmonių pragyvenimo lygį. Patenkame tarsi į užburtą ratą: jei mažai vartosime – nepakelsime ekonomikos, bet vartojimo stipriai padidinti taip pat negalime dėl tos pačios silpnos ekonomikos. Kas belieka? Viską pirkti, viską kelti... Ar ne tas pats R. Valatka mums aiškino, jog reikia į viską žiūrėti plačiau, globaliai. Sako, jeigu nepirksime to iš Azijos šalių atvežamo „šlamšto“, kuriuo užverstos mūsų prekybos centrų lentynos, tai pasmerksime tikrai bado mirčiai milijonus kinų, indų ir tajų. Negi mes leisime, kad taip atsitiktų? Jeigu nepirksiu – pasaulis nusiris į bedugnę, chaosą, žlugs valstybių ekonomikos, bankai, kils revoliucijos... Negi kas to nori? Ir tenka gelbėti pasaulį prieš savo norą.

Advento metas. Susikaupimo ir ramybės laikas. O mes važiuojame šturmuoti valdžios rūmų, sekame graikų, italų, rusų pavyzdžiu. Pavyzdžiai užkrečia. Tad ir mes norime pakelti vartojimą bei ekonomiką. Gelbėti pasaulį ir save. Juk kai jėgos silpsta – moralė stiprėja.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas