„Santaka“ / Medkirčio radiniai miške

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-05 23:32

Dalinkitės:  


Gintas Banionis buvo priblokštas, kai nupjovęs drebulę iš jos kamieno pamatė tekantį medų.

Medkirčio radiniai miške

Paežerietis Gintas Banionis dirbo Šunskagirės miške, pjovė biržę netoli Šešupės.

Tą gražią šių metų rugpjūčio popietę, kaip ir paprastai, jo modernus stihl’is grojo liūdną medžių laidojimo melodiją, riekdamas pakelmiui išvešėjusių drebulių guotą. Pajutusios žūtį, aukštaūgės suvirpėdavo auksaspalvių viršūnių lapija lyg atsisveikindamos su rudenėjančia saule, o po akimirkos griūdavo žemėn ir per visą mišką nuaidėdavo dusliu dunkstelėjimu tartum paskutiniu skausmingu savo gyvenimo atodūsiu.

Rašoma, kad mokslininkai nustatė, jog pjaunant gyvą medį visas miškas savaip pajunta jo žūtį ir „raudą“ išreiškia nebyliu kiekvieno kito medžio biolauko, pavadinkime – „kardiogramos“, elektriniu piku, panašiu į žmogaus širdies veiklos piešinio kreivę.

Galbūt Gintas ir nežino šitų mokslinių išvadų apie visos gamtos vienybę ir tarpusavio ryšį, bet aš tikrai žinau, kad jis myli gamtą ir medžius.

Tai galėjai justi ir iš pokalbio apie jo patirtą jau antrą panašų nuotykį miške.

Tąkart Gintas, apžvelgęs išskirtinai storas drebules, įvertino jų virtimo kryptį ir ėmėsi darbo. „Senolė, – pagalvojo, kai pamatė apvalią juodą kiaurymę gale drebulės, išsitiesusios visu ūgiu ant miško paklotės. – Vis tiek jau būtų pati nuvirtusi. Šitą supjaustysiu dvimetrių standartu, paskui rėšiu aną. Šeši septyni gabalai išeis.“

Bepjaustant jam penktą gabalą, netikėtai pasikeitė pjūklo garsas ir pasipylė kažkoks skystis. „Čia dabar kas?“ – nustebo vyras. Kiaura perdėm – ir staiga skystimas iš tuštumos?..

Kitą akimirką jo nuostabai nebuvo galo: tai – medus! „Negali būti“, – sudvejojo ir tik palaižęs įsitikino: tikrų tikriausias gintaro spalvos medus. Ir koriai viduje, ir bitelės pradėjo suktis...

Pats būdamas bitininkas nusprendė: atsipjaus dabar tą natūralų kelminį avilį iš viršaus, susitrumpins dar ir vešis namo.

„Nuostabiausia buvo tai, – vėliau man pasakojo Gintas, – kad nė viena bitelė, nors aš ir buvau šiek tiek tepaluotas bei dvokiau benzinu, nepuolė manęs gilti. Net ir vėliau namuose – nė vieno gylio. O toje vietoje liko palietas kone kibiras medaus, kurį mėgino susemti bendradarbis. Dar pastebėjau, kad kai kurios bitės ėmė skristi aukštyn, į kitą numatytą pjauti drebulę. Tą palikau stovėti, pagailėjau jų namų. Tegyvenie. Atėjęs girininkas pritarė tokiai minčiai. O radinį, susitrumpinęs iki įmanomo ilgio, susivyniojau ir vakare parsivežęs namo įkėliau į avilį su koriais. Visą savaitę laukiau, kad bitės persikeltų ant korių. Kur tau, triūsia savo „liežuvio“ formos vaško siuviniuose ir nė klibšt! Nerasdamas išeities, kaip man jas mandagiau išprašyti, paėmiau kirvį ir perskėliau kelmą pusiau, dviaukščius korius išpjausčiau ir sustačiau į avilį tarp korių. Įdėjau naujų plokštelių: siūkite, mielosios, civilizuotus, o ne senoviškus korius. Labai nustebau ir antrąkart. Tos keistuolės, pilkadryžės kažkokios, nė nemėgino gilti, bet užsispyrusios – lyg būtų kokio žemaitiško būdo – ir toliau varo savo senoviška tvarka! Siuva vien „liežuvius“ – nors tu ką, neina į mano korius. Dabar laukiu pavasario. Jeigu nepamečiau, neperpjoviau ar neperskėliau motinėlės, tai žiūrėsim, gal bitelės išgyvens ir „sueuropės“. Na, o aną, „kelminį“ kitoje drebulėje, septynių metrų aukštyje, saugau kitiems metams.“

Pastatęs ant naujos šeimos avilio paskutiniojo nuotykio liekaną nuotraukai, Gintas pasakojo toliau. „Prieš keletą metų Gurbšilio miške taip pat nupjoviau sausą drebulę su visa bičių šeima. Medis perskilo, atidengdamas korius. Užklojau juos ant žemės atsivežta iš namų drobule, o kitądien nuvažiavęs radau kažkokio padaro viską išėsta. Meškų čia nėra, gal šernai ar usūriniai pasidarbavo... Tada buvo spalio mėnuo.

O šįmet, visai neseniai, Šunskagirėje nupjovę sausą riešutmedį radom tuntą prisigrūdusių šikšnosparnių. Vieną sužeistą parsivežiau ir pakabinau medyje. Jau nėra, matyt, nuskrido. Prieš kiek laiko kitame išpuvusiame riešutmedyje radom gal porą kilogramų sveikutėlių riešutų ir pamatėme nubėgančią didelę retenybę – miegapelę, o uodega jos – kaip bumbulas!“ – baigė pasakojimą apie medkirčio nuotykius miške Gintas.



Vytautas GRINIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas