„Santaka“ / Medkirčio radiniai miške

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-05 23:32

Dalinkitės:  


Gintas Banionis buvo priblokštas, kai nupjovęs drebulę iš jos kamieno pamatė tekantį medų.

Medkirčio radiniai miške

Paežerietis Gintas Banionis dirbo Šunskagirės miške, pjovė biržę netoli Šešupės.

Tą gražią šių metų rugpjūčio popietę, kaip ir paprastai, jo modernus stihl’is grojo liūdną medžių laidojimo melodiją, riekdamas pakelmiui išvešėjusių drebulių guotą. Pajutusios žūtį, aukštaūgės suvirpėdavo auksaspalvių viršūnių lapija lyg atsisveikindamos su rudenėjančia saule, o po akimirkos griūdavo žemėn ir per visą mišką nuaidėdavo dusliu dunkstelėjimu tartum paskutiniu skausmingu savo gyvenimo atodūsiu.

Rašoma, kad mokslininkai nustatė, jog pjaunant gyvą medį visas miškas savaip pajunta jo žūtį ir „raudą“ išreiškia nebyliu kiekvieno kito medžio biolauko, pavadinkime – „kardiogramos“, elektriniu piku, panašiu į žmogaus širdies veiklos piešinio kreivę.

Galbūt Gintas ir nežino šitų mokslinių išvadų apie visos gamtos vienybę ir tarpusavio ryšį, bet aš tikrai žinau, kad jis myli gamtą ir medžius.

Tai galėjai justi ir iš pokalbio apie jo patirtą jau antrą panašų nuotykį miške.

Tąkart Gintas, apžvelgęs išskirtinai storas drebules, įvertino jų virtimo kryptį ir ėmėsi darbo. „Senolė, – pagalvojo, kai pamatė apvalią juodą kiaurymę gale drebulės, išsitiesusios visu ūgiu ant miško paklotės. – Vis tiek jau būtų pati nuvirtusi. Šitą supjaustysiu dvimetrių standartu, paskui rėšiu aną. Šeši septyni gabalai išeis.“

Bepjaustant jam penktą gabalą, netikėtai pasikeitė pjūklo garsas ir pasipylė kažkoks skystis. „Čia dabar kas?“ – nustebo vyras. Kiaura perdėm – ir staiga skystimas iš tuštumos?..

Kitą akimirką jo nuostabai nebuvo galo: tai – medus! „Negali būti“, – sudvejojo ir tik palaižęs įsitikino: tikrų tikriausias gintaro spalvos medus. Ir koriai viduje, ir bitelės pradėjo suktis...

Pats būdamas bitininkas nusprendė: atsipjaus dabar tą natūralų kelminį avilį iš viršaus, susitrumpins dar ir vešis namo.

„Nuostabiausia buvo tai, – vėliau man pasakojo Gintas, – kad nė viena bitelė, nors aš ir buvau šiek tiek tepaluotas bei dvokiau benzinu, nepuolė manęs gilti. Net ir vėliau namuose – nė vieno gylio. O toje vietoje liko palietas kone kibiras medaus, kurį mėgino susemti bendradarbis. Dar pastebėjau, kad kai kurios bitės ėmė skristi aukštyn, į kitą numatytą pjauti drebulę. Tą palikau stovėti, pagailėjau jų namų. Tegyvenie. Atėjęs girininkas pritarė tokiai minčiai. O radinį, susitrumpinęs iki įmanomo ilgio, susivyniojau ir vakare parsivežęs namo įkėliau į avilį su koriais. Visą savaitę laukiau, kad bitės persikeltų ant korių. Kur tau, triūsia savo „liežuvio“ formos vaško siuviniuose ir nė klibšt! Nerasdamas išeities, kaip man jas mandagiau išprašyti, paėmiau kirvį ir perskėliau kelmą pusiau, dviaukščius korius išpjausčiau ir sustačiau į avilį tarp korių. Įdėjau naujų plokštelių: siūkite, mielosios, civilizuotus, o ne senoviškus korius. Labai nustebau ir antrąkart. Tos keistuolės, pilkadryžės kažkokios, nė nemėgino gilti, bet užsispyrusios – lyg būtų kokio žemaitiško būdo – ir toliau varo savo senoviška tvarka! Siuva vien „liežuvius“ – nors tu ką, neina į mano korius. Dabar laukiu pavasario. Jeigu nepamečiau, neperpjoviau ar neperskėliau motinėlės, tai žiūrėsim, gal bitelės išgyvens ir „sueuropės“. Na, o aną, „kelminį“ kitoje drebulėje, septynių metrų aukštyje, saugau kitiems metams.“

Pastatęs ant naujos šeimos avilio paskutiniojo nuotykio liekaną nuotraukai, Gintas pasakojo toliau. „Prieš keletą metų Gurbšilio miške taip pat nupjoviau sausą drebulę su visa bičių šeima. Medis perskilo, atidengdamas korius. Užklojau juos ant žemės atsivežta iš namų drobule, o kitądien nuvažiavęs radau kažkokio padaro viską išėsta. Meškų čia nėra, gal šernai ar usūriniai pasidarbavo... Tada buvo spalio mėnuo.

O šįmet, visai neseniai, Šunskagirėje nupjovę sausą riešutmedį radom tuntą prisigrūdusių šikšnosparnių. Vieną sužeistą parsivežiau ir pakabinau medyje. Jau nėra, matyt, nuskrido. Prieš kiek laiko kitame išpuvusiame riešutmedyje radom gal porą kilogramų sveikutėlių riešutų ir pamatėme nubėgančią didelę retenybę – miegapelę, o uodega jos – kaip bumbulas!“ – baigė pasakojimą apie medkirčio nuotykius miške Gintas.



Vytautas GRINIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas