„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-12-02 08:20

Dalinkitės:  


Atodangos

Advento dangus



Lapkričio pabaiga staiga priminė, kad jau seniai pasibaigė auksinis ruduo. Advento dangus pasiuntė mums visus vėjus ir lietų. Paskutinės lapkričio dienos skendo prieblandoje. Dangus tarsi nusileido, užklodamas žemę tiršta debesų marška. Nežinau, kas iš nevilties pasakė: „Dangau, liaukis šliaužiojęs žeme...“ Tačiau dangus nepaiso mūsų norų. Gal mes per daug visko norime?

Pirmiausia, žinoma, norime ir laukiame tiesos ir teisingumo, nes juk pasakyta: „Tiesa padarys jus laisvus.“ Bet ne visi nori tos tiesos. Kiekvienas turi savo tiesą. Kiekvienas turi savo dievą, kurį išpažįsta. O laisvės yra per akis – nors vežimu vežk. Tik nežinome, ką su ja daryti. Tie, kurie žino, paverčia nežinėlius savo vergais, pasmerktais jiems tarnauti visą gyvenimą už duonos kąsnį, už gražų skudurą, už gražesnio gyvenimo miražą.

„Mano stiprybė yra silpnume“, – kartą pasakė kažkoks Evangelijos autoritetas, pralaimėjęs aršią kovą su savimi ir pasidavęs Tiesai. Ak, tie išmintingi Evangelijos autoriai. Jie viską žino. Netgi kaip laimėti nekovojant. Taip ir norisi paklausti narkomanų ir alkoholikų, pralaimėjusių aršią kovą su savimi, ar jie tapo laimingi? Ar laimingi jauni bedarbiai, pensininkai ir dirbantieji už elgetišką atlyginimą? Jie jau nekovoja, jau pasidavė, pripažino valdančiųjų tiesą... Ar jie laimingi savo silpnume?

Adventas. Amžinojo laukimo metas. Bažnyčia laukia antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo. Kaip gražiai pasakė br. Arūnas Pranciškus Peškaitis: „...Gal ji naivi, toji Bažnyčia, bet kartu ir teisi, kaip teisi esti nuotaka, išsiilgusi savo išrinktojo, kaip teisi moteris, laukianti į pasaulį ateisiančio naujo žmogaus, – be jų juk tuščia pasaulyje, nejauku, šalta; be jų pasaulis yra nebaigtas, tarsi ne iki galo sukurtas.“

Dievaži, kokie gražūs, teisingi žodžiai. Bet jie skirti ne mūsų šiandienos pasauliui. Mes jau nebemokame pasisotinti žodžiais, netikime jais – net pačiais gražiausiais, nes žodis netampa kūnu. Nors iškilus dvasininkas ramina: juk adventas, juk mes Kristaus laukiame. Ar atskirs Kristus teisiuosius nuo kaltininkų? Juk ana va koks tamsus ir nedraugiškas tas advento dangus. Ką gali Kristus įžiūrėti iš savo aukštybių mūsų nuodėmingoje žemėje, jei net prokurorai, būdami greta, nieko nemato?

Adventas. Susikaupimo ir ramybės metas. Bet tikrai ne visiems. Didžiojo biznio žmonėms tai pats darbymetis. Didieji prekybos tinklai, lenktyniaudami vienas su kitu, jau skelbia kalėdinius išpardavimus, vilioja pirkėjus įvairiomis akcijomis ir prekių kainų nuolaidomis. Prekybininkams nėra kada mąstyti apie sielos išganymą, apie Kristaus atėjimą. Jiems svarbiau, kad tik pirkėjai kuo gausiau užplūstų jų prekybos centus, kad tik pelnas būtų ne mažesnis nei praėjusiais metais. O Kristus – kad ir ateitų, negi jis ką nupirks? Kokia nauda iš tokio pirkėjo?

Ir grūdasi žmonės, užmiršę savo Išganytoją, prekybos centruose prie atpigintų prekių lentynų, renkasi dovanas savo artimiesiems. JAV, rodos, Niujorke, per didįjį penktadienio išpardavimą pirkėjai taip šturmavo parduotuves, laužė vieni kitiems kaulus, kad kai kam iš jų prireikė ir medikų pagalbos. Kažkoks aršus antiglobalistas, Nepirkimo dienos aktyvistas „pavaišino“ pirkėjus pipirinėmis dujomis. Ir ko jie ten grūdosi tarsi prie šv. Petro vartų, laukdami žaliosios kortos į rojų? Juk ir rojus, ir pragaras – viskas greta. Ir, deja, dažniausiai ne nuo mūsų valios ir pastangų priklauso, kur mes atsidursime. Juk kaip sakė išmintingas dvasininkas, mūsų stiprybė – silpnume. O silpniesiems rojaus vartai vargu ar atsivers, nes šv. Petras taip pat klauso stipresniųjų.

Paskutinės lapkričio dienos, gruodžio pradžia. Adventas. Amžinasis laukimas. Ir mes laukiame visko: šviesos ir šilumos, pasiilgtos ramybės sieloje, šeimoje, valdžioje... Laukiame Išganytojo? Bet kad ir patys iškilūs dvasininkai kartais suabejoja savo šventų raštų žodžiais. Vieni liepia laukti ir tikėti ateisiančio Išganytojo geranoriškumu, kitus blaško abejonės. Vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas mąsto gana radikaliai: „Adventas palieka man teisę būti tik žmogumi. Adventas ir jam palieka teisę būti Dievu, nepavaldžiu mūsų taisyklėms, neprognozuojamu, dingusiu užkulisiuose ar iškeliavusiu į svetimus kraštus... Viešpats sugrįžęs žadėjo ne Kalėdų dovanėles geriems vaikučiams išdalinti, bet surengti visuotinį tribunolą. „Jis tarsi lydytojo ugnis, tarsi skalbėjo šarmas“, – šiurpo nuo minties apie Viešpaties atėjimą tie patys pranašai, skelbiantys šventą žodį. Ir savo pirmtako Jono Krikštytojo vizijose jis buvo kirvis, pridėtas prie nevaisingo medžio šaknų. Kaip galėtum su meile jo laukti, kaip galėtum atlaikyti jo atėjimo dieną?“

Bet mes vis tik laukiame, nes mūsų stiprybė ne silpnume, bet viltyje...



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas