|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-11-29 07:10
Danguolė Gudeliauskienė siūlo jauniems žmonėms mažiau verkšlenti ir rodyti daugiau iniciatyvos.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė GUDELIAUSKIENĖ nuo šio rudens, be pagrindinių pareigų kultūros srityje, koordinuoja rajono jaunimo veiklą. – Anksčiau mūsų Savivaldybėje jaunimo interesams atstovaujančio specialisto nebuvo. Nuo ko pradėjote darbus šioje srityje? – Turiu koordinuoti jaunimo politikos įgyvendinimą mūsų rajone, jaunus žmones nukreipti tinkama linkme, pateikti informaciją apie projektus, jaunimo veiklos finansavimo galimybes ir kt. Kad galėčiau dirbti šį darbą, susidariau tam tikras gaires. Pirmiausiai reikia apžvelgti visus teisės aktus, kurie liečia jaunimo politiką, įvardyti visas Savivaldybėje esančias jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, neformalias grupes. Paskui – aptarti visas vykdomas jaunimo programas, peržiūrėti, kokios šiuo metu skiriamos lėšos jaunų žmonių iniciatyvų įgyvendinimo projektams ir suteikti jaunimui reikalingų žinių. Dabar ruošiu ir medžiagą Savivaldybės internetinei svetainei, kur visa tai bus galima rasti. Viską susisteminus, bus galima formuoti ir rajono jaunimo politikos įgyvendinimo struktūrą. Ji turėtų apjungti visas nevyriausybines organizacijas į Apskritąjį stalą. Gruodžio 5–8 dienomis kaip tik rengiamas seminaras dėl apskritųjų stalų steigimo, ten vyks ir mūsų atstovai. Prie Savivaldybės būtų įsteigta Jaunimo reikalų taryba. Į ją įeitų atstovai iš Savivaldybės administracijos, Savivaldybės tarybos ir Apskritojo stalo. Ši taryba koordinuotų ir įgyvendintų jaunimo politiką mūsų rajone. – Esate susipažinusi su šia veikla, nes su jaunimu dirbote ir anksčiau. – Jau anksčiau kaip Kultūros skyriaus specialistė inicijuodavau jaunimo projektų rašymą, dalyvaudavau Pasaulinės lietuvių, Moksleivių dainų švenčių ir kitose komisijose. Taigi turiu praktinės patirties bendrauti su jaunimu. Manau, pakanka ir teorinių žinių. KTU baigiau Viešojo administravimo magistro studijas, taip pat – Savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių kvalifikacijos kursus. Dalyvavau ne viename seminare, buvau išvykusi į Vokietiją, kur apžiūrėjome jaunimo centrus, susipažinome su ten įgyvendinama jaunimo politika, administravimo programomis. – Ar manote, kad pavyks išjudinti mūsų jaunimą? Juk veiklių jaunų žmonių rajone – ne tiek jau daug. – Mažai. Vyresnieji išvažiuoja studijuoti, be to, kaip ir visoje Lietuvoje, daug išvyksta į užsienį. Gaila, kad tokia valstybės politika, kad jaunimas neturi užimtumo, didesnių galimybių ir išvažiuoja iš Vilkaviškio, iš visos Lietuvos. Daugiausia pas mus galima dirbti su mokyklų jaunimu. Iš tiesų reikia mažiau verkšlenti, kad nėra ką veikti, kur nueiti. Buvote skelbę „Santakoje“, kad jaunimas kreiptųsi į mane, jei turi kokių idėjų, kad padėčiau jas įgyvendinti, žinočiau, ko jiems reikia. Bet kol kas jokio pasiūlymo nesulaukiau. Gal kiti ir turi idėjų, bet yra užsislėpę, bijo save realizuoti. O norėtųsi pakelti tą jaunimą, kuris dar neišvažinėjęs, yra mūsų rajone, atsižvelgti į jų norus ir padėti įgyvendinti jų idėjas. – Vis dėlto esama situacija neatbaidė nuo tokio darbo? – Tikrai ne. Yra ir iniciatyvaus jaunimo. Jie rašo projektus, kuriuos siunčiame Valstybinei jaunimo reikalų tarybai, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai ir kt. Užpernai mūsų kaimo jaunimas buvo parašę dvylika projektų, pernai – penkis. Netrukus jau bus paskelbti nauji konkursai. Susitinku su jaunimu, aiškinu, kaip rašyti tuos projektus, vykstame į seminarus. Gruodžio 9 d. „Litexpo“ parodų rūmuose organizuojama didžiulė ES programos „Jaunimas“ konferencija. Stengsiuosi ten nuvežti kuo daugiau žmonių. Daug veiklos stabdo organizacijų registravimas. Neformalios, t.y. neįregistruotos bendruomenės ne visada gali dalyvauti projektuose, nes į asmenines sąskaitas niekas pinigų neperveda. O įsteigti organizaciją reikia nemažai lėšų. Tokiu atveju ieškome išeities: jaunimas „glaudžiasi“ prie kaimo bendruomenių: pasirašo su jomis sutartis, kuriose laiduojama, kad pinigai bus panaudoti tinkamai. Tuomet jaunimas gali dalyvauti projektuose ir gauti pinigų savo reikmėms. Nereikia manyti, kad jaunimas – toks „žalias“. Rašo projektus ir miesto, ir kaimo vaikai. Pavasarį „Veiksmo savaitės“ metu mokyklų jaunimas buvo mokomas rašyti projektus. Gavę žinių, Salomėjos Nėries ir Aušros vidurinės mokyklos paruošė naują projektą bendram renginiui. – Ar nebūna nusivylusių: juk ne visi projektai finansuojami? – Ne visi, bet nereikia iškart nusiminti ir nuleisti rankas. Svarbu, kad jauni žmonės mėgintų, o kitais metais gali ir pavykti – juk jau bus įgiję nemažai patirties. Be to, net ir nelaimėjus pinigų idėjos lieka, ir jaunimas dažnai vis tiek randa būdų, kaip įgyvendinti savo sumanymą. Publikuota: 2005-11-29 07:10:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|