„Santaka“ / „Skleidė šviesą, gyvendama tamsoje“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-11-25 07:59

Dalinkitės:  


Liepaitę Tautinio atgimimo ąžuolyne pasodino B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus „Beatričės namai“ direktorė L. Žukauskaitė ir rajono meras A. A. Greimas.

Autoriaus nuotr.


„Skleidė šviesą, gyvendama tamsoje“

Po poros dienų minėsime dainininkės Beatričės Grincevičiūtės 100-ąsias gimimo metines. Esame įpratę poetę S. Nėrį vadinti Lietuvos lakštingala, tačiau šį vardą pelnė ir kita mūsų kraštietė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.

Ši talentinga dainininkė gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Stolaukėlio kaime buvusiame dvare. Jos tėvas Andrius Grincevičius, ambicingas, išdidus bajoriškos giminės palikuonis, dvarų neturėjo, tad juos nuomodavo ir administruodavo, taip uždirbdamas lėšų ir galėdamas išlaikyti gausią šeimą (turėjo penkis vaikus). Grincevičiai dažnai kilnodavosi iš dvaro į dvarą. Jie gyveno Stolaukėlyje, Didvyžiuose, Pracepolėje, Ilguvoje. Būtent gražiame dvare ant Nemuno kranto, Ilguvoje, prabėgo įsimintiniausi Beatričės vaikystės metai. Šis dvaras tuo metu priklausė kompozitoriui ir dirigentui Emiliui Mlynarskiui, Beatričės tetos vyrui. Varšuvos muzikos karaliumi tituluojamas E. Mlynarskis 1870 m. gimė Kybartuose. Baigęs muzikos studijas Sankt Peterburge, nuo 1904 m. gyveno Varšuvoje ir tapo vienu iš Varšuvos filharmonijos įkūrėjų. Atvykęs į Lietuvą, lankydavosi Ilguvos dvare kartu su kitu žymiu lenkų kompozitoriumi ir pianistu Ignacu Panderevskiu, pianistu Artūru Rubinšteinu.

E. Mlynarskio lankytasi ir Šūklių dvare, čia, kaip prisimena Jonas Gauronskis, dažnai vykdavo muzikos vakarai. Senuosiuose dvaruose gyvavusios muzikavimo tradicijos supo muziką pamėgusios Beatričės vaikystę ir jaunystę. Savo vaikystės įspūdžius Beatričė vėliau taip aprašė: „Ilguvos namuose kabėjo giminės portretai. Iš Karpių giminės kilusios senelės portretas kabėjo virš durų, tad einant iš valgomojo į saloną vaikus kartais pagąsdindavo, kad senelė kai kada mirkčioja. J. A. Herbačiauskas sakydavęs, kad čia, mūsų namuose, esąs geras dvasių pasaulis, čia visos dvasios geros, ir toji senelės taip pat.“

Išvykusi į Varšuvą ir gyvendama pas E. Mlynarskį, Beatričė mokėsi Aklųjų ir nebyliųjų institute, taip pat galėjo mokytis ir muzikos.

1928 m. B. Grincevičiūtė grįžo į Lietuvą, Kaune pradėjo dirbti Aklųjų institute auklėtoja, mokėsi dainavimo Liaudies konservatorijoje. Pirmąjį koncertą surengė 1937 m. Kauno radiofone. Tačiau tikrasis pripažinimas atėjo po 1943 m. įvykusio pirmojo rečitalio Kauno konservatorijoje.

Aktorė Monika Mironaitė vėliau rašys, kad Bejos (taip dainininkę vadino bičiuliai) balsas ypatingas ir kad kito tokio tyrumo, tikslumo, niuansavimo turtingumo balso nėra girdėjusi.

Nuo 1946 m. B. Grincevičiūtė apsigyveno Vilniuje, dirbo soliste Lietuvos radijuje. Jos balsas pakerėjo klausytojus. Kartu su kompozitoriumi B. Dvarionu ir aktoriumi L. Noreika dainininkė keliavo po Lietuvą, dainavo mokyklose, vaikų darželiuose.

Sunkiais pokario metais, kai išjungdavo elektrą, Beatričė grodavo ir dainuodavo Šubertą, mėgo ispaniškas ir lietuvių liaudies dainas. Daina skambėjo prie „Rimšos spingsulių“ (skulptorius P. Rimša iš vaško ir riebalų pagamindavo mažytes „lemputes“). Talentingos atlikėjos klausydavosi P. Rimša, B. Sruoga, A. Žmuidzinavičius. Kitus ji guodė, globojo ir, pasak bičiulių, „skleidė šviesą gyvendama tamsoje“.

Dainininkė ilgėdavosi Suvalkijos. Kartą pavaišinta iš gimtinės atvežta duona, ją glostė, uostė, nes ši priminė vaikystės kvapus, ir valgė kaip didžiausią skanumyną.

Ypač išpopuliarėjo jos atliekama daina „Esi graži ir nuostabi, žvaigždute“, kuriai tekstą parašė L. Stepanauskas, o muziką per 10 minučių sukūrė B. Dvarionas.

B. Grincevičiūtė mėgo dainuoti romansus. Pokario metais, kai kaime moterys uždainuodavo „pasaulio šviesos karalijos neregėt niekada niekada, juodos rožės ir juodos lelijos, ir daina vyturėlio juoda“, verkdavo ir senas, ir jaunas. Pasak muzikologo V. Venskaus, Beatričės „jaunatviškas, gal net kiek vaikiškas balsas, lyg ir nuspalvintas švelnaus liūdesio varsomis, teikė nepaprastą pasigėrėjimą“.

„Ateina žmogus į pasaulį ir vėl išeina, kartais palikdamas visai nežymų pėdsaką. Bet yra žmonių, kurie palieka pėdsaką turtingą, neišdildomą. Mes tuos žmones visi ilgai prisimename. Prie tokių žmonių priklauso mūsų mylima ir gerbiama dainininkė Beatričė Grincevičiūtė“, – taip ją prisimena jos bendraamžiai.

Populiarių liaudies dainų atlikėja, savo balsu žavėdavusi radijo klausytojus ir žiūrovus pilnose koncertinėse salėse, ne veltui pelnė Lietuvos lakštingalos vardą.

Dainininkės B. Grincevičiūtės atminimas gerbiamas ir mūsų krašte. 2011 metų pavasarį Tautinio atgimimo ąžuolyne jai pasodinta liepaitė, o netrukus paminklinis akmuo paženklins mūsų kraštietės gimtinės vietą.



Antanas ŽILINSKAS






Gruodžio 2 d., 17 val., minint dainininkės B. Grincevičiūtės 100-ąsias gimimo metines, Paežerių dvaro rūmuose vyks šiai sukakčiai skirtas renginys.

Skambės penktojo tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso „Beatričė“ laureatų balsai.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas