„Santaka“ / Žmonėms trūksta daugiau informacijos, kaip ir kiek reikia sportuoti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-11-23 07:56

Dalinkitės:  


Žmonėms trūksta daugiau informacijos, kaip ir kiek reikia sportuoti

Technologinė pažanga sudarė sąlygas žmogaus organizmui ilsėtis fiziškai – daug darbų nuveikiama net nepakilus nuo kėdės. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad mažas fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys nei rūkymo daroma žala.



Mankštinasi trečdalis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, bent keturis kartus per savaitę mankštinasi mažiau nei trečdalis vyrų ir moterų. Šis skaičius verčia sunerimti, nes liudija apie mažą lietuvių fizinį aktyvumą.

Anot gydytojų, reguliariai sportuojančiųjų gretos būtų kur kas gausesnės, jeigu žmonės turėtų daugiau informacijos apie judėjimo teikiamą naudą. Fizinis aktyvumas stiprina širdies kraujagyslių sistemą, padeda kovoti su nutukimu, gerina judesių koordinaciją, teigiamai veikia nervų bei hormonų sistemas. Judėti rekomenduojama visiems, tačiau fizinis krūvis turi būti dozuojamas kaip vaistai ir parenkamas individualiai.



Daugiau traumų

Daugiausia sportu ir aktyvia fizine veikla užsiima jauni, 18–30 metų amžiaus, žmonės. Statistika rodo, kad sulaukęs 30-ies žmogus tampa sėslesnis, drastiškai krenta fizinis aktyvumas, o dėl to labai mažėja ir asmens fizinis pajėgumas. Fizinis aktyvumas ypač sumažėja žmogui sulaukus pensinio amžiaus. Net apie 90 proc. šios amžiaus grupės žmonių yra fiziškai neaktyvūs. Ne tik dėl amžiaus pokyčių organizme, tačiau ir dėl pasyvumo blogėja senjorų judesių koordinacija, o tai lemia padidėjusią traumų ir kritimų riziką.

Kaip manote, kodėl griūdami sportininkai rečiau susižeidžia? Atsakymas paprastas: jų koordinacija yra išlavinta, todėl sportininkai greičiau reaguoja netikėtose situacijose. Artėjant žiemai, norintiems išvengti traumų senjorams patartina daryti koordinaciją lavinančius pratimus.



Kraujo krešulių grėsmė

Vyresnio amžiaus žmonių kaulai gyja lėčiau, todėl susilaužius koją ar ranką galūnė įtvare ar gipse yra laikoma ilgiau. Ilgesnį laiką apribojus kojos judrumą, išauga trombozės (kraujo krešulių susidarymo) rizika – ypač vyresniems pacientams, kurie daugiau laiko praleidžia lovoje ir mažai juda.

Dėl nejudrumo sulėtėjus kraujo apytakai, giliosiose kojų venose gali susidaryti kraujo krešulių. Kyla pavojus, kad trombas ar jo dalis atplyš ir su krauju nukeliavęs į plaučius sukels plaučių emboliją, kurios pasekmės neretai būna lemtingos.



Gydymo priemonė

Anksčiau fizinio krūvio ir jo poveikio žmogaus organizmui tyrimai buvo siejami su sportu, tiriant sportininkų galimybes pasiekti kuo aukštesnių rezultatų.

Vėliau fizinis aktyvumas pradėtas tirti kaip viena iš galimų lėtinių ligų profilaktikos priemonių, o šiandien fizinis aktyvumas taikomas ir kaip gydymo priemonė.

Tinkamai parinktas fizinis krūvis gali padėti mažinti vaistų kiekius ar net pakeisti jų vartojimą.

Sveikos gyvensenos formulė – po 30 minučių individualių vidutinio intensyvumo pratimų bent 3–5 kartus per savaitę. Toks fizinis intensyvumas padeda išvengti išeminės širdies ligos, kuri pasireiškia sutrikus vainikinių arterijų kraujotakai.

Net patyrusiems širdies infarktą žmonėms saikingai atliekami pratimai gali pagerinti bendrą sveikatos būklę, sumažinti širdies smūgio pasikartojimo bei mirties riziką.

Fizinis aktyvumas ne tik apsaugo nuo daugelio ligų ar padeda jas įveikti, bet ir didina darbingumą, gerina miego kokybę, dailina estetinę kūno išvaizdą. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad mankštinimasis turi būti malonus ir individualiai pasirinktas įprotis.



Didinkime aktyvumą

Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena iš fizinio aktyvumo didinimo priemonių.

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, gyventojų, pėsčiomis bent 30 min. einančių į darbą ir grįžtančių iš jo, vis mažėja. Daug laiko praleidžiama dirbant prie kompiuterio, važinėjant automobiliu ar ilguose skrydžiuose lėktuvu.

Ilgas sėdėjimas nejudant padidina kraujo krešulių susidarymo riziką keletą kartų. Europoje kasmet nuo venų trombozės miršta daugiau žmonių negu nuo krūties vėžio, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių kartu sudėjus.

Sėdimą darbą dirbantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į specialistų patarimus, kurie nereikalauja daug pastangų, tačiau sumažina riziką susirgti.

Specialistai siūlo pasinaudoti keliais paprastais patarimais: geriau lipti laiptais, o ne kilti liftu; automobilį statyti toliau nuo tikslo, kad liktų galimybė šiek tiek paėjėti; į darbą ar netoliese esančią parduotuvę eiti pėsčiomis; savaitgaliais eiti pasivaikščioti – taip pailsi ir kūnas, ir nervų sistema. 15–20 minučių trukmės pasivaikščiojimas rekomenduojamas kasdien po vakarienės.

Pagal dabartines sveikatos specialistų rekomendacijas žmogui nėra būtinas intensyvus sportas – pakanka vidutinio fizinio krūvio.

Kasdien porą kartų po 15 min. pasivaikščiokite greitu žingsniu, kad jaustųsi suintensyvėjęs kvėpavimas, tačiau nedusdamas galėtumėte pasakyti sakinį.



Gintarė ŽALYTĖ-ŠTARIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas