„Santaka“ / Ar įstatymas sutramdys smurtautojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-11-14 07:39

Dalinkitės:  



Ar įstatymas sutramdys smurtautojus

„Teisėtvarkos“ puslapio skaitytojams siūlome naują skyrelį „Teisininko komentaras“, kur aktualiais teisėsaugos klausimais komentarus pateiks jauna teisininkė, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektorė Eglė LEONAVIČIŪTĖ.

Eglė – kybartietė, prieš šešerius metus baigusi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją, todėl noriai prisidės prie rajono gyventojų švietimo teisiniais klausimais, pasidalys savo žiniomis. Jauna teisininkė specializuojasi tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje ir mūsų skaitytojams mielai atsakys į klausimus, susijusius su šia sritimi (parama ūkininkams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paramos gavimo tvarka, įvairių pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitų sandorių sudarymas, Europos Sąjungos institucijose diskutuojamų klausimų svarba piliečiams, PSD mokėjimas, skolų grąžinimas ir kt.). Taip pat galite kreiptis į redakciją ir pateikti bet kuriuos rūpimus teisinius klausimus.

Šįkart E. Leonavičiūtė komentuoja naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris įsigalios nuo gruodžio 15 d.



Naujos sąvokos

Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, daugiausia smurto šeimose patiria moterys. Atsižvelgiant į 2004–2010 m. statistiką, oficialiai fiksuotų smurto prieš moteris šeimoje atvejų skaičius palaipsniui mažėjo: 2004 m. užfiksuoti 633 smurto atvejai, 2006 m. – 448 atvejai, 2009 m. – 321 atvejis. Beveik pusė iš jų fiksuojami mažesniuose miesteliuose, kaimuose. Taip pat yra žinoma, kad didelė dalis smurto atvejų taip ir lieka nepaviešinti. Dėl gėdos ar baimės fizinę ir moralinę žalą patiriantys asmenys ilgus metus toleruoja tokius sutuoktinių, sugyventinių, vaikų, tėvų smurtinius veiksmus.

Atsižvelgdamas į surinktus piliečių parašus, kuriais reiškiamas susirūpinimas dėl egzistuojančios smurto problemos Lietuvoje, Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia pačias smurto aukų ir smurto sąvokas, taip pat įpareigoja policijos pareigūnus pradėti tyrimą savo iniciatyva, jei fiksuojamas smurto artimoje aplinkoje įvykis. Įstatymo pagrindu numatytas ir specializuotų pagalbos centrų, kurie teiktų visapusišką pagalbą smurtą patiriantiems asmenims, steigimą, numato galimybę iškeldinti smurtautoją iš bendros gyvenamosios vietos ir uždrausti artintis prie smurtą patyrusio asmens.

Minėtu įstatymu suteikiama apsauga smurtą patiriantiems asmenims, kurie yra ar buvo siejami artimų ryšių (esami ar buvę sutuoktiniai, sugyventiniai, svainiai), neatsižvelgiant į tai, ar užfiksavus smurto įvykį tie asmenys gyveno kartu, ar ne. Apsauga įstatymo pagrindu taip pat suteikiama visiems asmenims, kurie gyvena ir tvarko bendrą ūkį kartu su smurtautoju. Į šią kategoriją patenka ir kartu gyvenantys giminaičiai, ir giminystės ryšiais nesiejami asmenys. Įstatymas taip pat numato apsaugą artimoje aplinkoje smurtą patyrusiems ar tik smurto liudininkais buvusiems vaikams.

Smurtas suprantamas kaip veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtas suprantamas kaip labai platus veikų ratas: fizinio poveikio – sveikatos sutrikdymo, seksualinių nusikaltimų, psichinio poveikio – nuolatinių žodinių užgauliojimų, kitokio pobūdžio engimo, ekonominio – reikalavimo atiduoti visas gautas pajamas (visiška finansinė priklausomybė nuo smurtautojo) ar bet kokio kito poveikio.



Pareiškimo nereikės

Antroji naujovė, ypač svarbi užkardijant kai kurias nusikalstamas veikas, – įstatymas įpareigoja pareigūną pradėti tyrimą savo iniciatyva, o smurtą patyrusio asmens pareiškimas net nėra būtinas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti, seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, atsiras galimybė patraukti atsakomybėn tuos smurtautojus, kurių aukos nesikreipė į policijos pareigūnus, bijodamos smurtautojo reakcijos, kaimynų apkalbų ar dėl kitų priežasčių.

Daugiausia diskusijų viešoje erdvėje kelia įstatymo nuostatos, suteikiančios galimybę iškeldinti smurtautoją iš bendros gyvenamosios vietos. Tačiau nėra aišku, kokia tvarka remiantis turi būti vykdomas smurtautojo iškeldinimas. Taip pat svarbu kelti klausimą, ar iškeldinant asmenį iš jo būsto nėra pažeidžiamos paties smurtautojo turtinės, t. y. nuosavybės, teisės.



Žingsnis saugumo link

Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas yra įpareigoti iki gruodžio 1 d. parengti tikslią smurtautojo iškeldinimo iš gyvenamosios vietos tvarką. Tačiau jau dabar galima išskirti kai kuriuos esminius smurtautojo iškeldinimo iš gyvenamosios vietos aspektus: a) smurtautojo iškeldinimas bus taikomas kartu pradedant ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir iki to laiko, kol bus baigtas bylos nagrinėjimas; b) pareiga iškeldinti smurtautoją iš gyvenamosios vietos tenka policijos pareigūnams; c) asmuo yra iškeldinamas į nakvynės paslaugas teikiančios įstaigos patalpas. Šio įstatymo pagrindu yra suteikiama teisė riboti paties smurtautojo nuosavybės teises, skiriant prioritetą žmogaus sveikatos apsaugai, saugumo užtikrinimui. Pažymėtina, kad toks ribojimas turi būti pagrįstas smurto fakto nustatymu ir negali būti neribotos trukmės (tik iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jei teismas nenuspręs kitaip).

Atsižvelgiant į nurodytus įstatymo pakeitimus akivaizdu, kad daugeliui savivaldybių teks imtis aktyvių veiksmų tam, kad užtikrintų efektyvų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimą. Atsakant į straipsnio pavadinime iškeltą klausimą reikėtų pasakyti, kad aptariamas įstatymas vertintinas kaip galintis padėti fiksuoti smurto šeimoje atvejus bei prisidėti prie smurto protrūkių artimoje aplinkoje valdymo bei mažinimo. Svarbiausia, kad ši privačiam asmenų gyvenimui priskirtina problema nėra ignoruojama, o priešingai – keliama ir sprendžiama valstybiniu lygmeniu. Šis įstatymas vertintinas kaip dar vienas žingsnis saugesnės gyvenamosios aplinkos, vaikų, moterų bei kitų asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, teisių apsaugos link.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas