„Santaka“ / Į miestą išsikėlęs žemdirbys širdyje visada liks ūkininkas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-11-11 07:48

Dalinkitės:  


Ūkį perleidęs sūnui, Juozas Laskevičius su žmona išsikėlė gyventi į miestą, kur tylioje gatvėje įsirengė jaukų namelį.

Autorės nuotr.


Į miestą išsikėlęs žemdirbys širdyje visada liks ūkininkas

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Karklinių kaimo (Keturvalakių sen.) ūkininką Juozą Laskevičių rajono gyventojai pažįsta kaip veiklų, visuomenišką ir darbštų žmogų. Jis – buvęs rajono Savivaldybės tarybos, Ūkininkų sąjungos narys, cukrinius runkelius auginančių suvalkiečių kooperatyvo pirmininkas. Tačiau visi šie titulai – jau praeitis. Šįmet 62 metų sulaukęs žemdirbys pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos, turėtas valdas ir techniką perdavė jaunesniajam sūnui, o pats su žmona Vida Marija išsikraustė gyventi... į miestą.

Apie tai, kaip jaučiasi žmogus, laukų platybes iškeitęs į miesto šurmulį, ir kalbėjomės su Juozu LASKEVIČIUMI.

– Ar nesigailite savo sprendimo išsikelti gyventi į miestą?

– Sprendimas negimė staiga. Ilgai tarėmės su žmona, ieškojome, kur nusipirkti namą. Radome tokį paprastą, nebaigtą įrengti trišlaitį Vilkaviškyje, Naujamiestyje. Porą metų jį įrenginėjome, tvarkėme, o kai žmona, dirbusi Keturvalakių pagrindinės mokyklos pradinukų mokytoja, išėjo į užtarnautą poilsį, kartu su ja pasitraukiau ir aš.

Nutarėme ūkį ir namus perduoti Marijampolėje gyvenusiam sūnui Vidmantui, o patys išvažiavome į miestą. Nuo praeitų Kalėdų čia gyvename ir savo sprendimo nė akimirką nesigailėjome. Dažnai aplankau buvusį savo ūkį, nes dar yra visokių reikalų.

Ketinu ir mieste nesnausti, užsiimti kokia nors visuomenine veikla.

Dabar turime laiko lankytis visose šventėse, einame į kultūrinius renginius, spektaklius. Žmona pradėjo lankyti jogos treniruotes. Mums čia smagu. Susitvarkėme taip, kaip norėjome. Nedideliame kieme žmona turi mėgstamų augalų, yra keli lopinėliai pievutės, nedidelis daržas. Tad gyvenimu esame patenkinti.

– Kodėl ūkį perdavėte būtent sūnui Vidmantui?

– Vyriausiasis sūnus Arūnas pats turi savo ūkį Giedriuose, ten ir gyvena. Jauniausioji iš vaikų dukra Živilė gyvena Vokietijoje. Beje, irgi ištekėjusi už ūkininko – pieno gamintojo. Vidmantas taip pat ūkininkavo, turėjo savo 80 ha ūkį, bet su žmona ir dviem vaikučiais gyveno bute Marijampolėje. Tad visi nusprendėme, jog taip bus geriausia. Ir mums ramu, kad savo užgyventus ir pastatytus namus ne kažkam pardavėme, o perdavėme sūnui. Visada galime atvažiuoti, padėti. Sūnus, perimdamas ūkį, prisiėmė ir įsipareigojimus mums, tėvams, bei broliui su seserimi. Mat aš linkęs viską dalyti vaikams teisingai.

– Ar nebuvo sunku palikti pačių statytų namų?

– Į Karklinius visada galime atvažiuoti pabūti, stebėti, kaip vyksta darbai. Šitą namelį, kuriame dabar gyvename, irgi patys tvarkėmės. Ir tikrai džiaugiamės visais patogumais. Aišku, dabar viskas – kur kas paprasčiau. Ką nori, tą perki – medžiagų visokiausių. Atsimenu, kai nutarėme kurti savo ūkį ir išsikelti iš Karklinių gyvenvietės, buvo nelengva. Tais laikais plytos buvo sunkiai gaunama prekė, o geležinkelio stotyje belaukdamas atvežant gauto pagal paskyrą cemento sulaukiau... Naujųjų metų. Ten mūsų tokių buvo ne vienas.

Dabar gyvenimas paprastesnis. Beje, ir tie namai Karkliniuose, nors ir pačių statyti, – ne tėviškė. Jos su žmona mes nebeturime, mat ten, kur gyveno mūsų tėveliai, – numelioruoti laukai.

– Kaip pradėjote savo ūkininkavimo „karjerą“?

– Kai dar 1964 metais atsisėdau ant plūgo dirbti prikabinėtoju, tai nuo žemės ūkio nebuvau nutolęs nė vienai dienai. Taigi, prabėgo beveik pusė amžiaus. Paskui dirbau kolūkyje traktorininku. Po armijos tapau vairuotoju, paskui – technikos eksploatacijos inžinieriumi, agronomu. Kai prasidėjo žemės reforma, porą metų dirbau ir žemėtvarkininku agrarinėje tarnyboje.

Nusprendęs ūkininkauti, iš valstybės išsinuomojau 25 ha žemės, dar pasidalijome su broliu kelis hektarus tėvukų žemės. Iš pradžių auginome ir galvijų. Be to, tuo metu ėmiausi savo verslo. Buvome sukūrę agroserviso kooperatyvą „Karkliniai“. Iš žmonių surinkdavome pieną, turėjome ir savo karvių, tad gamindavome sūrius, varškę, žodžiu – pieno produktus. Tada kooperacija buvo skatinama. Tačiau vėliau mus prilygino įmonėms, nes pirkdavome žaliavą. O mūsų kooperatyvo apyvarta buvo nedidelė, visą pelną „suėdė“ mokesčiai, tad teko užsidaryti.

Vėliau atsisakėme ir karvių, nes neužteko jėgų. Pasilikau tik augalininkystę, plėčiau ūkį.

Vienas iš pirmųjų tame krašte pradėjau auginti rapsus. Daug kas žiūrėjo su pašaipa – atseit, ne mūsų klimatui tokia kultūra, bet paskui, pamatę, kad visai gerai man sekasi, pradėjo auginti ir patys.

Visada auginau runkelius. Jų plotą didinau bent dešimt kartų – nuo 5 iki 50 ha. Išeidamas „poilsiauti“, valdžiau 280 ha ūkį, kurį dabar perėmė sūnus.

– Vienu metu buvote pasinėręs į rajono politinį gyvenimą?

– Buvau išrinktas į rajono Tarybą pagal socialdemokratų iškeltų kandidatų sąrašą, nors į partiją ir nebuvau įstojęs. Savivaldybės tarybos nariu išbuvau vieną kadenciją – nuo 2000 iki 2003 metų. Paskui jau nebenorėjau, nors ir kalbino. Mat keletą kartų teko susidurti su faktu, kad turiu balsuoti ne pagal sąžinę ir savo įsitikinimus, o taip, kaip partija liepia. Tai man labai nepatiko.

Šiaip buvo įdomu, bet kad nieko negalėjai pats realiai padaryti, negalėjai turėti savo nuomonės. Todėl labiau pasinėriau į Ūkininkų sąjungos veiklą. Esu joje turbūt jau nuo susikūrimo pradžios. Prieš daugiau nei dešimtmetį tapau šios sąjungos Tarybos nariu. Trejus metus vadovavau ŽŪK „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“. Dabar kooperatyvo „vairą“ perėmė patirties šiuose reikaluose turintis Marijampolės krašto ūkininkas Mangirdas Krunkaitis.

– Gal vėl ketinate grįžti į politiką. Pavyzdžiui, kaip nepriklausomas kandidatas?

– Koks iš manęs politikas pensininkas... Tikrai neketinu daryti tokių dalykų. Turiu visokių planų ateičiai, kad tik laiko būtų. Galų gale širdyje aš visada išliksiu ūkininkas. Visada gyvensiu žemės ūkio reikalais, nes tai – ir vaikų pragyvenimo šaltinis. Pagaliau juk ūkininko pažymėjimo iš manęs niekas neatėmė.

Pasitraukęs į ankstyvą pensiją, nors ir tikra pensija jau ne už kalnų – kitą gegužę, turiu teisę valdyti iki 3 ha žemės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas