„Santaka“ / Gražiškių kraštas saugo istorinę atmintį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-10-26 23:21

Dalinkitės:  


Į renginį Gražiškiuose susirenka žmonės, kuriems svarbu išsaugoti istorinę atmintį. Antras iš dešinės – Juozas Astašauskas, vienas iš tokių susitikimų organizatorių.
Ritos VASILIAUSKIENĖS nuotr.

Gražiškių kraštas saugo istorinę atmintį

Gražią sekmadienio popietę nemažas būrelis žmonių rinkosi į Gražiškius, vieną iš gražiausių Vilkaviškio rajono vietovių. Į renginį buvo kviečiami šio krašto žmonės, kuriems likimais teko prisiliesti prie rezistencinių kovų, būti ištremtiems arba blaškytis karo audrose.

Jau penktą kartą dalyvavau gražiškiečių renginyje, į kurį susirinko tie, kam istorinės atminties gaivinimas yra labai svarbus jų gyvenime. Džiaugiausi susitikusi su žmonėmis, kurie nuo 1995 metų, kai J. Brokas Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje pastatė kryžių, įamžinusį žuvusių partizanų atminimą, rengia jų pagerbimą. Tai – Jonas Astašauskas, Alfonsas Paliulis, mokęsis su kai kuriais iš partizanų, ir vieno iš laisvės kovotojų sesuo Onutė Navikaitė-Skilandienė.

Šv. Mišias už žuvusius partizanus aukojo klebonas Dainius Gurevičius. Jis susirinkusiesiems priminė, kad meilė Tėvynei – vienas iš galingiausių jausmų, kuris atvedė į laisvės kovotojų gretas B. Jonušaitį, J. Povilaitį, A. Naviką, A. Oką, J. Misiukevičių, V. Pėčelį, P. Lenką, A. Vikertą.

Po mišių bažnyčios šventoriuje prie kryžiaus visi susibūrė susikaupimo valandėlei. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute ir himnu. Supleveno žvakių liepsnelės, prie kryžiaus pražydo rudeninės gėlės...

Po to buvome pakviesti sodinti ąžuoliukų. Šios iniciatyvos autorius – miškininkas Algis Dubickas. Ten, kur kertasi keliai, „prie senos stotelės“, žaliuos du ąžuolai: vienas – žuvusiųjų partizanų atminimui, kitas – Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės atvykimo į Gražiškius proga. Šis medelis, reikia tikėtis, augs, nes anksčiau pasodintą sunaikino piktavalio ranka. Dainuojant „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, kirbėjo mintis: „Duok, Dieve, kad žaliuotų šie ąžuolai, kad žmonės juos palaistytų, saugotų nuo tų, kuriems nieko švento šioje žemėje nėra.“

Kai po medelių sodinimo ėjome į bendruomenės namus, kur turėjo vykti patriotinė-literatūrinė popietė, mąsčiau, jog teisus neseniai miręs žymus publicistas Vilius Bražėnas: „Praeities stiprybė neišsemiama. Tačiau kiekvienas patriotas lietuvis privalo tos stiprybės šaltinį papildyti savo veiklos stiprybės lašeliais. Kad praeities šaltinių neištiktų sausra.“

Renginyje gražiai pasirodė Aldonos Krapavickienės folkloro ansamblis „Gražupis“, P. Karužos kuopos šauliai, vadovaujami Algimanto Šerono. Nenuilstančių bendruomenės narių paraginti, dainavome patriotines tremtinių ir partizanų dainas, prisimindami tuos, kurie „turgavietės purvyne krauju parašė – Lietuva“. Jaudinančiai skambėjo Apolinaro Ulevičiaus iš Vilkaviškio skaitomos tremtinės Staselės Čėplaitės-Simonaitienės eilės iš jos knygos „Metų tėkmėje“. O marijampolietis Valentas Vytautas Klimas klausytojams pateikė autentišką eilėraštį iš partizanų laikraščio.

Mąstėme apie tuos žuvusiuosius, iš kurių tik vienas palaidotas kapinėse. Partizaną Praną Lenką, padedant tuo metu „saugume“ dirbusiam Antanui Ambrulevičiui, artimiesiems pavyko palaidoti žmoniškai. Kitų žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Kybartus ir numesti ant grindinio. Kaip pasakojo artimieji, vienas iš Kybartų stribų išgėręs pažadėjo parodyti, kur vėliau buvo užkasti nužudytieji, bet paskui staiga „viską užmiršo“.

Kalbėdamasi su vienu iš šio renginio iniciatorių A. Paliuliu sužinojau, jog yra mintis įamžinti Antano Ambrulevičiaus, vienintelio saugumiečio, tapusio partizanu, atminimą. O aš, nors ir pavėluotai, dėkoju kraštotyrininkui ir istoriografui Gintarui Lučinskui, kuris atsiuntė knygą „Kelio atgal nėra“. Joje pateikta A. Ambrulevičiaus autobiografija, susijusi ne tik su Gražiškiais. Todėl šiandien žinau apie partizaną, kuriam Kybartuose, turgaus aikštėje, buvo pastatytos kartuvės viešai jį pakarti.

Dėkodama Gražiškių bendruomenės pirmininkei Alesei Jankauskienei, šio susitikimo iniciatoriams ir pradininkams, visiems, kurie prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo, linkėjau nepailsti dirbant šį taip reikalingą mūsų „mankurtėjančiai“ visuomenei darbą. Įteikdama tremtinio M. Babono knygą „Apmąstymai eilėmis“, prašiau nepamiršti pakviesti į renginius jaunimo, kuriam kaip niekam kitam reikia žinoti laisvės kainą. Renginyje dalyvavusiai seniūnės pavaduotojai, mūsų Kybartų K. Donelaičio mokyklos auklėtinei Ritai Vasiliauskienei padovanojau knygą „Sibiro vaikai“. Tikiuosi, ją perskaitys ir Gražiškių gimnazijos moksleiviai. Jų, kaip ir vietos mokytojų, šioje prasmingoje popietėje pasigedau. Nejaugi patriotiniai renginiai turi vykti šiokiomis dienomis, kad į juos ateitų jauni žmonės? O gal tik pamokų metu, kaip tai dažnai daroma respublikoje?



Dalija Agota KARKIENĖ

LPKTS Vilkaviškio filialo pirmininkė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas