„Santaka“ / Vilkaviškiečiai tarėsi dėl miesto centro vizijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 95 a sklypą Gižų Daržininkų k., Marijampolės g. 46, Gižų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 646 08 542.
Galioja iki: 2020-01-23 08:05:48

Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, TA dvejiems metams, sidabro spalvos, geros būklės), lygiavamzdį pusiau automatinį 12 kalibro medžioklinį šautuvą MC-12-21. Tel. 8 687 46 413.
Galioja iki: 2020-01-23 11:40:59

Parduodu 4 vasarines padangas R16 lengvajam auto (20 Eur už vnt.). Tel. 8 673 00 963.
Galioja iki: 2020-01-25 11:48:56

Parduoda 6,8 a sodą Agrastų g. 15, Vilkaviškyje, automobilį SAAB (2007 m., 2,7 l, benzinas, 184 kW, TA iki 2020 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 76 717.
Galioja iki: 2020-01-26 13:57:02

Atlieka vidaus apdailos darbus Vilkaviškio rajone. Dirba pagal naujausias technologijas. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-01-30 08:24:38

Pirktų 1–1,5 kambario butą Vilkaviškyje (I a.). Tel. 8 620 42 988.
Galioja iki: 2020-01-30 09:05:54



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-10-19 06:26

Dalinkitės:  


Į dekano V. Gustaičio (centre) ir verslininko A. Beržanskio (antras iš dešinės) inicijuotą susitikimą atvyko Savivaldybės, seniūnijos atstovai, Tarybos nariai, verslininkai, kiti aktyvūs miesto piliečiai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vilkaviškiečiai tarėsi dėl miesto centro vizijos

Eglė MIČIULIENĖ

Kokį mes norime matyti savo miestą? Kaip turėtų atrodyti ir kas yra Vilkaviškio centras? Ar tai – tik J. Basanavičiaus aikštė, kurios gilumoje sėdinčio akmeninio patriarcho net nematyti per medžius ir automobilius? Apie tai kalbėta Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre vykusiame susitikime.



Prieš pusantrų metų

Priminsime, jog 2010 metų viduryje rajono Savivaldybė parengė projektą gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Vilkaviškio miesto J. Basanavičiaus aikštei rekonstruoti. Architektai iš UAB „Lyderio akademija“ pateikė du galimus aikštės pertvarkymo variantus, iš jų pasirinktas modernesnis, su apvalių formų erdvėmis.

Jau tuomet, aptarinėjant projektus, pasigirdo nuomonių, kad į aikštės rekonstrukciją reikėtų žiūrėti platesniu žvilgsniu, kad miesto centras yra ne tik keli šimtai kvadratinių metrų plytelių, bet ir aplink esantys statiniai, šaligatviai, centrinių gatvių prieigos.

Su J. Basanavičiaus aikštę planavusiais architektais tartasi ir dėl aikštės vizualizacijos parengimo. Tačiau šie planai liko tik kalbomis.

Kaip žinia, ir pati aikštės rekonstrukcija per pusantrų metų taip ir nepajudėjo iš vietos. Vis dėlto Savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius neseniai „Santakai“ duotame interviu kalbėjo, jog aikštė pamiršta nebus ir planuotam rekonstrukcijos projektui įgyvendinti ieškoma lėšų.



Nepamirškime ir sienų

Praėjusią savaitę Vilkaviškio dekanas Vytautas Gustaitis ir verslininkas Aloyzas Beržanskis sukvietė aktyvius vilkaviškiečius, rajono valdžios, verslo atstovus į diskusiją apie miesto centro viziją.

Į Vilkaviškio centrą vėl pasiūlyta pažvelgti plačiau. Susitikimo iniciatorių nuomone, reikėtų sutvarkyti ne tik pačią aikštę, bet ir aplinką, pastatus, kad visuma sudarytų vientisą ansamblį.

„Kitaip tariant, jei jau paklosime grindis, reikėtų nudažyti ir sienas, – vaizdingai kalbėjo V. Gustaitis. – Be to, aikštė iš visų pusių „užtverta“ kaip smėlio dėžė. Norėtųsi, kad vaizdas atsivertų, kad J. Basanavičius matytųsi iš už visų krūmų ir mašinų. Reikėtų, kad miesto centras žmones trauktų, jie norėtų čia pabūti, kad nebūtų gėda atsivesti svečių. Kad mūsų Vilkaviškis būtų gražus.“

Miesto bendruomenės narys Dalius Nešukaitis pateikė akivaizdų pavyzdį: eidamas į susitikimą jis pastebėjo naujai skardinamus balkonus: vienas buvo juodas, kitas – žalias. Pasak D. Nešukaičio, miesto širdies vaizdas privalo būti vientisas, todėl būtina turėti bendrą viso kvartalo viziją.

Suprantama, įgyvendinant tokius planus reikės nuveikti daug darbų. Nebus apsieita be investicijų, bendravimo su privačios nuosavybės ir žemės savininkais, kils ir kitų problemų bei rūpesčių. Tačiau, pasak A. Beržanskio, ir sniego arena Druskininkuose daug kam atrodė neįgyvendinama idėja, tačiau ji tapo realybe.



Reikia sportbačių

Kad Vilkaviškis senokai nejuda į priekį ir nebejaučia rūpestingos šeimininko rankos, kalbėjo ir kiti diskusijos dalyviai.

Susirinkusieji pritarė, jog miesto centro nepuošia aptrupėjusios pastatų sienos, nutriušę stogai, skirtingų formų įstaigų stoginės. „Turėtų būti sutvarkyta ne tik aikštė, bet ir jos prieigos: Maironio, Gedimino, Statybininkų gatvės. Aikštės, galima sakyti, iš viso neturime: fontanas prastas, namų spalvos miesto nepuošia. Žmonės tvirtina, kad centro vaizdas tik pablogėjo“, – sakė „Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius.

Ne vienas kalbėtojas konkrečiais pavyzdžiais iliustravo, jog mes, vilkaviškiečiai, sugebėjimo ir noro tvarkytis galime tik pavydėti daugeliui Lietuvos miestelių ir net bažnytkaimių. „Dažnai važiuoju į Druskininkus, matau paprastą Veisiejų miestelį. Jis puikiai sutvarkytas, fontanas – su šviesų muzika. Tik noro tam reikia. O pas mus atvažiavę žmonės stebisi, ką mes čia veikiame. Net svetimi pastebi, kad prieš dešimt metų per J. Basanavičiaus aikštę moterys dar galėjo pereiti su aukštakulniais, o dabar jau reikia sportbačių...“ – kalbėjo vilkaviškietis teisėjas Laimutis Vaitkus.

Tarybos narys verslininkas Gintautas Plečkaitis kaip gerą pavyzdį pateikė ir Kybartus, kurie regimai išgražėjo seniūnu dirbant A. Balbieriui, dabartiniam Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui. „O mes niekada neturėjome ir neturime žmogaus, kuris tuo rūpintųsi. Todėl viskas ir toliau liks tik kalbomis“, – skeptiškai nusiteikęs kalbėjo G. Plečkaitis.



Kur dėti aikštelę

Visi sutiko, jog miesto aikštės vaizdą gadina čia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Nemalonų įvaizdį sudaro ir prekeiviai, miesto širdį pavertę turgaviete.

Pastaroji problema, pasak A. Balbieriaus, jau išspręsta. Lapkričio 1 d. sutartis su prekybininkais baigiasi, tad dėžių su bulvėmis ir kopūstais miesto centre nebeliks.

O štai klausimas dėl transporto stovėjimo aikštelės sudėtingesnis, nes neaišku, kur ją iškeldinti. Nors susitikime dalyvavo ne vienas valdžios atstovas, kilo keista diskusija, kas vis dėlto disponuoja aikštele: rajono Savivaldybė ar „Maksimos“ prekybos centras.

Jau po susitikimo pakalbintas administracijos direktorius A. Balbierius patvirtino, jog tai – Savivaldybės nuosavybė, ir tik jos valioje, kaip šį plotą panaudoti. „Tačiau problema kita – kur padėti automobilius. Juk reikia žiūrėti ne tik grožio, bet ir gyventojų patogumo“, – kalbėjo A. Balbierius.

Vicemeras Algirdas Bagušinskas tvirtino kažkada siūlęs „uždengti“ Šeimenos upelį ir virš jo įrengti vietą transportui, tačiau tam pasipriešinę aplinkosaugininkai.

Nuspręsta, kad šiai problemai, kaip ir likusioms, vis tiek reikia ieškoti išeities.



Neužsibrėši – nepasieksi

Diskusija ne kartą nukrypo į šoną: neapsieita be kaltinimų ir teisinimųsi, kodėl kažkada buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai, kas kaltas, kad miesto centrą dabar reprezentuoja „Maxima“ su automobilių rikiuote, kodėl pastatų fasadai skirtingų spalvų ir t. t.

Vis dėlto susirinkimo iniciatoriai ragino nesidairyti atgal ir grįžti prie esminio klausimo: ką daryti, kad mūsų miestas būtų gražesnis.

Susirinkusieji iš esmės sutarė dėl trijų dalykų: būtinybės sutvarkyti aplink aikštę esančių pastatų fasadus, stogus (galbūt įrengiant mansardinius aukštus) ir perkelti automobilių stovėjimo aikštelę. Užsibrėžta surasti specialistus, kurie pasiūlytų miesto centro vizualizaciją (būtų sveikintina universitetuose architektūrą studijuojančių vilkaviškiečių iniciatyva).

Susitikime dalyvavę verslininkai žadėjo pagal galimybes skirti lėšų geroms idėjoms įgyvendinti.

Tačiau reformos pirmiausiai prasideda nuo idėjų, iniciatyvos ir didelio noro. V. Gustaičio žodžiais tariant, jei nieko neužsibrėši – nieko ir nepasieksi.

Kita vertus, daugeliui darbų padaryti pirmiausiai reikia ne pinigų, o žmonių geranoriškumo ir entuziazmo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Nemokamai pietauja šešių įstaigų priešmokyklinukai
* Pilviškių seniūnas ir vėl įklimpo purve
* Metus gyvuojantis Alvito moterų klubas imasi vis daugiau veiklos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar „pamirksite“ automobilio šviesomis, perspėdami apie policiją kelyje?
Taip, dažniausiai.
Retkarčiais.
To niekada nedarau.
Aš nevairuoju.



Kalbos patarimai

Kada prieskonių pavadinimus rašome vienaskaita, kada daugiskaita?
Kai kalbama apie prieskonius, vienaskaitos ir daugiskaitos vartojimas gana sąlygiškas.
Daugiskaita paprastai vartojama, kai kalbama apie prieskonių vaisius, šakniastiebius, sėklas, smulkintus lapus, pvz.: gvazdikėliai (džiovinti žiedpumpuriai), bazilikai (džiovinti lapai ir žiedai), kalendros (sėklos), laurų lapai ir kt.
Kai kalbama apie prieskonių miltelius ar mažus grūdelius, vartotina vienaskaita, pvz.: malta aitrioji paprika, maltas cinamonas, imbieras, peletrūnas, mairūnas ir pan. Tačiau net ir turėdami galvoje maltus pipirus paprastai sakome pipirai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas