Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-14 16:41

---

I.Jablonskienė mano užauginti Evaldą geru žmogumi ir išleisti jį į mokslus.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Sūdavos kaime gyvenančios Irenos Jablonskienės kaimynai dažnai stebisi, ar daug žemės dirbančiai ir dešimtis gyvulių auginančiai moteriai dar nepakanka savų rūpesčių. Dukterį jau užauginusi moteris savo gyvenimą įprasmina globodama svetimus vaikus.

Liko po vasaros

Jei reikėtų suskaičiuoti, kiek vaikų buvo priglobta jos namuose, Irena turėtų ilgai pagalvoti. Mat moteris laiko natūraliu dalyku keliems mėnesiams ar metams priimti gyventi skurstančių giminaičių, kaimynų ar visai nepažįstamų žmonių vaikus. Negalėdama ramiai žiūrėti į bėdon patekusį, ji bent pinigų duoda, nuveža lauktuvių ar nuperka skurstančių kaimynų vaikams batus.

Prieš septynerius metus iš Kybartų globos grupės Irena parsivežė Raimondą. Tuomet atsitiktinai per giminaitės draugę sužinojo, jog internate liko berniukas, kurio per vasaros atostogas niekas nepasiėmė. Globos grupės darbuotoja prašė paieškoti žmonių, kurie vasarai priimtų paauglį į savo namus. Giminaitei iškart kilo mintis, kad plačios širdies, visiems padėti linkusi Irena tikrai sutiktų pagloboti Raimondą. Vasarą Jablonskių namuose pabuvęs vaikas užsiminė, jog nebenorėtų grįžti į internatą.

Globojo giminaitę

Irena Jablonskienė pamena, jog berniukui augant buvo visokių problemų.

– Juk pradėjau auklėti ne kūdikį, o trylikos metų paauglį, kurio asmenybė, geri ir blogi įpročiai jau buvo susiformavę. Kartais tekdavo ir ašarą nubraukti, – atviravo Irena.

Irena tiki, kad jos namuose subrendęs, dabar jau 23 metų Raimondas niekada neis plėšikauti ar vagiliauti. Vaikinas išmoko visų žemės ūkio darbų ir gyvenime jau turės nuo ko pradėti. Įmotė žada vaikinui padėti ir vėliau, kai sukurs savo šeimą.

Dar ne taip seniai Jablonskių namus paliko trejus metus globota Kristina. Sunkiai susiklosčius giminaičių šeimos gyvenimui, Irena parsivežė mergaitę į savo namus. Dabar I.Jablonskienė giminaičiams užleido nusipirktą sodybą kitame kaime, ir Kristina grįžo pas mamą.



Perskaitė laikraštyje

Prieš pusantrų metų Irena perskaitė „Valstiečių laikraštyje“ išspausdintą vienų Kauno globos namų darbuotojų laišką. Kartų namais pavadinta įstaiga ieškojo žmonių, kurie galėtų paimti globoti neįgalią jauną moterį su kelių mėnesių kūdikiu. Jei geradarių neatsirastų, mama būtų išvežta į psichoneurologinių ligonių pensionatą, o vaikelis atiduotas į vaikų namus.

Irena pamena, jog sužinoję laikraštyje aprašytą istoriją visi vaikai – tikra duktė Lina, globotiniai Raimondas bei Kristina – puolė prašyti, kad ji nuvažiuotų į Kauną. Netrukus jauna neįgali mama su pusmetiniu Evalduku jau buvo pas Jablonskius. Irena pasakojo, jog iš pradžių jai buvo neramu, kaip sugyvens su psichikos sutrikimų turinčia jauna moterimi.

Tačiau Regina pasirodė labai gero būdo, darbšti, labai mylinti savo kūdikį. Tik jaunoji mamytė be kitų priežiūros juo pasirūpinti negali. Regina nesuvokia net tokių dalykų, kad kūdikį reikia maudyti šiltame vandenyje, o nuo šalto jis gali susirgti, nesupranta, kuo jį maitinti.



Vaikas pasveiko

Iš globos namų parsivežtas Evaldukas buvo visiškas ligonis. Vaikui buvo prirašyti stiprūs vaistai nuo bronchito bei astmos. Irena Jablonskienė pasakojo, jog tuomet ji metusi vaistus į šoną ir privirusi vaistažolių arbatos, gydžiusi kitais liaudiškais metodais. Iš ligoninės palatos Kaune beveik neišeidavęs mažylis Irenos namuose tapo sveiku rubuiliu, pamiršusiu stiprius vaistus, o vasaromis besimaudančiu kiemo balose.

Aplankyti buvusių globotinių atvažiavę Kartų namų darbuotojos negalėjo patikėti, kad Evaldas tapo toks sveikas, auga be vaistų.

Sustiprėjo, pasikeitė ir jo mama Regina. Jauną moterį nebekamuoja drebulys, ji daug daugiau susivokia buityje ir netgi padeda nudirbti ūkio darbus. Irena dažnai nusistebi, kaip neįgali moteris sugeba mylėti ir auklėti savo mažylį. Nors šis prikrečia visokių eibių, niekas negirdėjo Reginos barantis. Taip, kaip sugeba, ji aiškina Evaldukui gyvenimo tiesas, nuolat jį bučiuoja, glamonėja.

I.Jablonskienė ir 24 metų duktė Lina pasakojo tuo metu netikėjusios, jog taip pamils Evalduką. Dabar moterys negali juo atsidžiaugti ir vadina likimo dovana.



Duktė pritaria

Neseniai I.Jablonskienė buvo priglaudusi sugyventinio mušamą moterį su vaiku. Stikliuko nevengiančiai moteriai dingus, Irena buvo pasirengusi užauginti jos dešimtmetį berniuką. Tačiau po kelių mėnesių atsiradusi mama šiuo metu savo gyvenimą bando tvarkytis pati.

Užjausti likimo skriaudžiamą, padėti kenčiančiam Irena moko ir savo dukrą bei globojamus vaikus. Kartą, kai Irena priglaudė šešis mažučius išvažiavusios gimdyti kaimynės vaikus, į namus užėjo pažįstama. Radusi šešių mažylių drabužius beskalbiančią ir iki kraujo rankas prasitrynusią Liną, moteris nusistebėjo. Tačiau duktė visuomet pritaria mamos idėjoms, ir geri darbai jai neatrodo sunkūs.



Neįkainojama vertybė

Nenuostabu, jog daugelį stebina jokios valstybės paramos už globą negaunančios moters geraširdiškumas. Bet Irena mano, jog jokiais pinigais negalima įkainoti vertybės, jei vaiką pavyksta išauginti geru žmogumi. Abejojančioms kaimynėms, kurios svarsto, ar Irena nesitiki iš globos kokios naudos, moteris vis primena karą, kai lietuviai augino žydų vaikus net rizikuodami savo gyvybe.

Irena mano jaunystėje suklydusi, kad pagimdė ir užaugino tik vieną dukterį. Tuomet atrodė sunku, ligino mamą, tėtį, slaugė nevaikštančią tetą. O suvokimas, kad žmogaus gyvenimo prasmė vaikuose, atėjo vėliau. Dabar mama tikisi, jog jos duktė Lina nepakartos klaidos ir augins daug vaikų.

Kas savaitę pirkdama loterijos bilietus, I.Jablonskienė tikisi išlošti milijoną.

– Atiduočiau jį beglobiams vaikams. Juk matėte per Nomedos akciją, kaip jie nori turėti namus, – sakė savaip įprasminti gyvenimą siekianti moteris.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---