„Santaka“ / Rumokų dirvožemį tyrė geologų ekspedicija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-10-03 23:07

Dalinkitės:  


Mokslinės ekspedicijos dalyviai Rumokų bandymų stoties laukuose aptarė dirvožemio profilį.

Autorės nuotr.


Rumokų dirvožemį tyrė geologų ekspedicija

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Praeitą penktadienį iš mūsų rajono išvyko mokslinė geologų ekspedicija. Ketvirtadienį jie tyrė ir aptarė dirvožemio struktūrą Rumokų bandymų stoties laukuose.

Ši ekspedicija surengta siekiant ištirti dirvožemio dangą Nemuno žemupio lygumose. Jos rengėjai – A. Stulginskio universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Tarptautinė dirvožemininkų sąjunga, Lietuvos mokslo taryba.

Prie ekspedicijos prisidėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Rumokų bandymų stotis.

Šioje specialioje išvykoje dalyvavo ir A. Stulginskio universiteto bei VU studentai magistrantai. Iš viso į ją įsitraukė apie pusšimtis žmonių.

Pasak Rumokų bandymų stoties mokslinės darbuotojos dr. Birutės Petkevičienės, po šios ekspedicijos, atlikus šiuolaikinius tyrimus, vietos dirvožemio pavadinimas gali pasikeisti.

Kaip studentams ir kolegoms prie iškastų dirvožemio sluoksnių profilio aiškino profesorius Algirdas Motuzas, šiandieninis stebėjimas parodė, kad paskutinis Rumokų laukų dirvožemio aprašymas, darytas 1965 m. ir paskelbtas TSR dirvožemių monografijoje, neatitinka dabartinės jo būklės.

Pagal dabartinį galiojantį šalies dirvožemių rajonavimą Rumokų bandymų stoties laukai yra Lietuvos žemumų dirvožemių zonos, Nemuno žemupio lygumos dulkiškų priemolių karbonatingų glėjiškųjų rudžemių rajone. Šalia jų yra stagniškieji ir glėjiškieji išplautžemiai. Šie dirvožemiai turi neblogas chemines savybes. Čia augalų vegetacijos pradžia ankstyvesnė, vegetacijos periodas pora savaičių ilgesnis, o kritulių iškrenta daugiau negu šiaurinėje zonos dalyje.

Rumokų bandymų stoties mokslininkai tiksliųjų bandymų lauke vyraujantį dirvožemį bando priskirti paprastajam sekliai glėjiškam išplautžemiui. Pasak A. Motuzo, jis šį pavadinimą pataisytų nedaug – tik pridėtų, jog tai karbonatingas išplautžemis, mat iškasus profilį rasta karbonatų.

Prie iškasto dirvožemio profilio mokslininkai diskutavo ir ginčijosi dėl dirvožemio savybių ir tikslaus pavadinimo.

Prof. A. Matuzas ekspedicijos tikslą apibūdino taip: reikia priderinti mūsiškę dirvožemių klasifikaciją prie pasaulinių standartų. Anot jo, įstoję į Europos Sąjungą privalome ir šioje srityje kalbėti viena kalba.

Todėl į tokias ekspedicijas vežami studentai, kad jie pažintų dirvožemį ir sugebėtų mąstyti pasauliniu mastu.

Pasak profesoriaus, stebint dirvožemį daugelį metų matyti, kad derlingasis jo sluoksnis katastrofiškai mažėja. Ypač jį alina ekologiniai ūkiai, kuriuose nelaikoma gyvulių. Derlingas sluoksnis naudojamas, bet nepapildomas jokiomis trąšomis. Organinė medžiaga išvežama su derliumi ir atgal negrąžinama. Kaip sakė dr. B. Petkevičienė, nepaliekami ir šiaudai, o naudojami kaip ekologinis kuras. Tas pats ir augalininkystės ūkiuose. Visa tai kompensuojama mineralinėmis trąšomis. Taip baigiamas nualinti dirvožemis.

– Aišku, mums ir mūsų vaikams to derlingo sluoksnio, kuris susidarė per tūkstantmetį, užteks, bet kas bus toliau? – kalbėjo prof. A. Matuzas. – Galiu tik pasakyti, kad žemdirbystė eina netinkama kryptimi. Šiuo metu čia vyksta humuso plėšikavimas.

Pasak Rumokų bandymų stoties direktoriaus Antano Marcinkevičiaus, ypač daug derlingo sluoksnio nuostolių patiriama auginant runkelius. Kartu su šakniagumbiais į fabriką iškeliauja ir didžiulis kiekis derlingo sluoksnio – apie 5 tonos iš kiekvieno hektaro. O švarių runkelių nuėmimo technologijos dar niekas nesugalvojo.

Ekspedicijoje dalyvavę mokslininkai vienu balsu tvirtino nuolat kalbantys apie tai, kad reikia tausoti dirvožemį, papildyti jį organika, tačiau kol kas dėl to nieko nedaroma. Vien mineralinėmis trąšomis padėties neištaisysi.

Vėliau Rumokuose dar vyko mokslinė diskusija cukrinių runkelių auginimo technologijų tokiame dirvožemyje klausimais. Vakare visa ekspedicija išvyko į J. Basanavičiaus tėviškę ir į nakvynės vietą Vištytyje, „Viktorijos“ poilsiavietėje.

Tądien ekspedicijos dalyviai prieš atvykdami į Rumokus dar apžiūrėjo dirvožemio profilį Višakio Rūdos miške, aplankė V. Kudirkos klėtelę.

Penktadienio rytą savo vizitą Vilkaviškio rajone mokslininkai geologai su studentais užbaigė ekskursija po lankytinas mūsų krašto vietas ir po pietų išvyko apžiūrėti dirvožemio Šakių rajone.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas