„Santaka“ / Draugą iki mirties slaugiusi vilkaviškietė tapo apkalbų objektu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-09-30 05:51

Dalinkitės:  


Naujosiose Vilkaviškio kapinėse laidotuvėms iškastą duobę teko užlyginti.

Draugą iki mirties slaugiusi vilkaviškietė tapo apkalbų objektu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškyje mirusio vyro laidotuvės sukrėtė net visko mačiusius pareigūnus, kuriems paskutinę minutę teko spręsti giminių nesutarimus dėl velionio. Tuo tarpu velionio valią bandžiusi vykdyti vilkaviškietė dėl šio incidento jaučiasi apkalbėta ir apdrabstyta purvais.



Kankino vienatvė

Be vaistų jau nebegalinti išsiversti 61-erių Adelė Akelaitienė sunkiai renka žodžius pasakodama apie daug malonių ir skaudžių akimirkų jai atnešusią pažintį su klaipėdiečiu Stanislovu. Kaip nesenus įvykius prisimena vilkaviškietė, pažintis su Stanislovu buvo visiškas atsitiktinumas. Pas vienturtę dukterį ir jau ištekėjusią anūkę į Airiją nuvykusi 61-erių moteris tarp saviškių jautėsi gerai – džiaugėsi jaukiai įsikūrusia dukters šeima, puikiai įsidarbinusiu žentu. Tačiau svetimoje šalyje Adelė pasigesdavo bendravimo. Saviškiai visai dienai išeidavo į darbus, o svetimos kalbos nemokanti lietuvė jausdavosi vieniša.

Kad mama nenuobodžiautų ir jos neapniktų depresija, duktė išmokė Adelę bendrauti internete – užregistravo pažinčių svetainėse. Ten moteris susirado draugų, bendravo ir su Vilkaviškyje likusiomis draugėmis. Interneto platybėse ji susipažino ir su klaipėdiečiu Stanislovu. Vienatve skundęsis našlys taip pat didžiąją laiko dalį leisdavo prie kompiuterio.



Nutarė aplankyti

Adelė su Stanislovu bendraudavo kasdien po kelias valandas: pasakodavosi apie dabarties rūpesčius, šeimas ir vaikus, ligas, prisimindavo ankstesnį, prasmingesnį, gyvenimą. Ilgainiui Adelė ir Stanislovas taip susidraugavo, kad vyras net artimiesiems išsipasakojo susipažinęs su labai nuoširdžia moterimi, jį galinčia suprasti ir paguosti. Adelei taip pat buvo smagu bendrauti su išsilavinusiu, iki pensijos dėstytoju dirbusiu ir visomis temomis galėjusiu diskutuoti vyriškiu. Ji patardavo vyrui, kaip tvarkytis buityje, pamaloninti vis užsukančią šalia gyvenančią anūkėlę.

Kai po beveik pusmetį trukusio internetinio bendravimo Adelė sugrįžo į Lietuvą, Stanislovas labai norėjo susitikti, kvietė į svečius. Išsiruošdama į Klaipėdą tąkart moteris tikrai nesitikėjo, kad teks taip ilgai užtrukti. Namuose jos laukė savi rūpesčiai, reikėjo tvarkytis naujai įsigytą butą. Be to, pati antrą neįgalumo grupę turinti moteris privalėjo pasirūpinti ir savo sveikata.



Pateko į ligoninę

To, ką rado Klaipėdoje, Adelė tikrai nesitikėjo. Ją pasitiko tarsi visai ne tas žmogus, kurį ji pažinojo per „Skype“. Stanislovas atrodė senas, ligotas, sugniuždytas. Nors moteris ir prieš tai žinojo, kad 78-uosius einantis Stanislovas dėl klubo sąnario problemų vaikšto pasiramsčiuodamas ramentais, kad daug metų serga cukralige, turi ir rimtesnių sveikatos problemų, su ja iki tol internetu bendravo guvus, linksmas, viskuo besidomintis vyras. Tik vėliau iš Stanislovo vienatvę praskaidrindavusių draugų ir draugių Adelė sužinojo, jog tądien, kai ji atvažiavo, jau nuo ryto vyras jautėsi labai blogai. O kai naktį Stanislovą ištiko priepuolis, Adelei teko kviesti greitąją pagalbą ir ieškoti artimųjų.

Adelė prisipažįsta tada pamaniusi apie blogiausią – kad Stanislovas gali nebeišgyventi. Daug artimųjų netekusi moteris nedrįso atsakyti į jos ranką įsitvėrusiam bei nepalikti jo vieno prašančiam vyrui. Taip Adelė buvo įsodinta į greitosios pagalbos automobilį ir tarsi artimiausias Stanislovui žmogus išlydėjo jį į ligoninę. Greta buvusi vyro duktė ir sesuo tam nesipriešino.

Adelei teko supirkti ir vaistus bei slaugos priemones, kurias išvardijo gydytojai, nešti maistą, rūpintis. Aplankyti tėvo į ligoninę ateidavo ir toje pačioje daugiabučio laiptinėje, gretimame bute, gyvenanti vyriškio duktė su anūkėmis.

Adelė tuo metu su Stanislovo artimaisiais nekonfliktavo, normaliai bendravo. Kelias savaites, kol Stanislovas gulėjo ligoninėje, Adelei teko ne tik rūpintis ligoniu, palaikyti ryšius su medikais, bet ir tvarkyti bei prižiūrėti jo butą. Moteris atviravo, kad vienišo vyro būste trūko ir švaros, ir tvarkos, todėl tikrai buvo ką veikti.



Išvyko į Vilkaviškį

Sustiprėjęs Stanislovas puikiai suprato, jog savo lėšomis tiek laiko Adelė negali jo slaugyti, o pats paimti pinigų iš banko sąskaitos negalėjo. Todėl Stanislovas išsikvietė notarę ir įgaliojo moterį tvarkyti jo piniginius reikalus. Kaip mano Adelė, būtent tai ir sukėlė Stanislovo dukters nepasitenkinimą. Po to jų santykiai tapo įtempti.

Vilkaviškietė kelis kartus buvo nusprendusi viską trenkti ir išvažiuoti į namus, tačiau moterį vis sulaikydavo vyro maldavimai. Jis girdint visiems palatos ligoniams maldaudavo, kad Adelė neišvažiuotų. Moteris puikiai suprato, jog pati būdama silpnos sveikatos nepajėgs slaugyti sunkaus ligonio, tačiau atsakyti Stanislovui nepajėgė. Airijoje likusi duktė telefonu vis ragino mamą žiūrėti savo sveikatos, tačiau Adelė ramino, kad Stanislovas tuoj sustiprėsiąs, tad rūpesčiai baigsis.

Tuomet, kai ligonis grįžo iš ligoninės, vilkaviškietė nutarė vykti į namus. Nenorėjęs vėl likti vienišas, drauge susiruošė ir Stanislovas. Tiesa, sunkiai paeinantį vyrą į automobilį teko nunešti nešte.



Slaugė kaip savą

Dabar nebepaklausi, kaip jautėsi Stanislovas paskutiniuosius savo gyvenimo mėnesius. Tačiau nuolat su broliu telefonu bendravusi ir jį lankiusi Kretingoje gyvenanti sesuo Genutė žurnalistams teigė labai dėl jo džiaugusis. Pasak jos, Stanislovas dievino Adelę, jautėsi labai laimingas ir vis kartojo, kad tik Dievas jam duotų ilgiau pagyventi.

– Brolis man sakydavo, jog toks laimingas jis dar niekada nebuvęs. Aš labai dėkinga Adelei, kad ji taip nuoširdžiai jį slaugė ir ant savo pečių prisiėmė didžiulį vargą, – kalbėjo Stanislovo sesuo Genutė. – Ir niekaip negaliu atleisti savo brolio dukrai, kuri dėl turto savo tėvą buvo pasiryžusi uždaryti į psichiatrijos kliniką.

Tai, jog Stanislovo duktė kreipėsi į teismą, kad tėvas būtų pripažintas neveiksniu ir gydomas psichiatrijos klinikoje, Adelė sužinojo ne iš karto. Tik vėliau iš teisėsaugininkų ji gavo tai liudijančius dokumentus. Tačiau vilkaviškietė tvirtino, jog Stanislovą ji slaugė ne dėl garažo ar sąskaitos banke. Moteris, prižiūrėdama sunkų ligonį, neturėjo laiko gilintis į kovos dėl turto peripetijas.

Apie vargą, kurį paskutinius mėnesius patyrė Adelė, gali papasakoti jos į pagalbą kviesti kaimynai ir nuolat pas ligonį važinėję medikai. Nevaikštantis vyriškis kasdien silpo, prie jo reikėjo budėti dieną naktį, keliskart per parą keisti patalynę. Pati Adelė budėti kiaurą parą nebeišgalėdavo, todėl samdė pagalbininkę, kvietėsi drauges. Pas Stanislovą atvykę medikai nuolat stebėjosi, kad sunkus ligonis taip kvalifikuotai slaugomas, masažuojamas.



Sprendė policija

Kai Stanislovas užgeso, jo pageidavimu Adelė rengėsi klaipėdietį palaidoti Vilkaviškyje ir prižiūrėti kapą. Tačiau, pasak į šią istoriją įpainiotų pareigūnų, išėjo taip, kaip jie nebuvo matę net filmuose.

Su televizijos filmavimo grupe ir policija bei prokuratūra į laidotuves įsiveržę velionio vaikai pareikalavo atiduoti tėvo kūną ir išsigabeno jį į Klaipėdą. Nemaloniausia misija teko teisėsaugininkams, kurie buvo iškviesti į šermenis prieš pat uždarant karstą, jau kunigui atliekant paskutines apeigas.

– Per porą dešimtmečių, kai dirbu policijoje, man dar nebuvo tekę spręsti tokio nemalonaus incidento, – kalbėjo vienas iš rajono policijos komisariato padalinių vadovų Dainius Gaižauskas. – Patikėkit, pareigūnai buvo patekę į nepavydėtiną situaciją, kai vieni giminės reikalavo velionį laidoti Vilkaviškyje, o kiti – vežti į Klaipėdą. Remdamiesi Civiliniu kodeksu išaiškinome, kad pirmumo teisė spręsti tenka vaikams, o ne seseriai ar kitiems giminaičiams. Jei velionis prieš mirtį savo paskutinę valią būtų išdėstęs raštu, būtų kita kalba.



Išvadino barakuda

Pati Adelė sakė norėjusi tik tiek, kad viskas vyktų pagal velionio valią, kurią prašė įvykdyti ir Stanislovo sesuo.

Tačiau moteris guodėsi, kad bent jau padarė viską, ką galėjo: garbingai Stanislovo palaikus pašarvojo po katedra, sukvietė draugus ir giminaičius, užpirko mišias, sukvietė apeigų dalyvius į gedulingus pietus.

Tik naujosiose Vilkaviškio kapinėse iškasta duobė liko tuščia...

Tačiau labiausiai Adelei apmaudu dėl šmeižto, kuris buvo išsakytas viešai. Žmonių akivaizdoje ją filmavę ir iš skaudžios istorijos šou laidai reportažą sukę žurnalistai moterį prie visų išvadino barakuda, marinančia vyrus ir siekiančia pasipelnyti iš jų turto.

– Man nieko nereikia, – ašarodama kalbėjo Adelė, – kad tik paliktų mane ramybėje ir duotų rūpintis savo sveikata, dar pasidžiaugti gyvenimu, sulaukti proanūkių. Gyvenu vien vaistais, tarsi košmare vis dar negalėdama patikėti, jog darydama gera patekau į tokią nemalonią istoriją.

Norėdama apginti savo garbę, kad dar ir per žiniasklaidą nebūtų apšaukta barakuda, moteris kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl viešų žurnalistų įžeidinėjimų.

Dabar moters laukia dar ne vienas teismas: teks ginti ir gintis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas