„Santaka“ / Rajono Savivaldybė – antroje reitingo lentelės pusėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-09-30 05:48

Dalinkitės:  


Pažanga per daug negalinti pasigirti Vilkaviškio rajono savivaldybė kasmet smukteli vis į žemesnę reitingo vietą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Rajono Savivaldybė – antroje reitingo lentelės pusėje

Savaitraštis „Veidas“ jau penktą kartą pristatė gyvenimo kokybės Lietuvos miestuose ir rajonuose tyrimą.

Vilkaviškio rajonas tarp 60-ies šalies savivaldybių – 35-oje vietoje.



Savivaldybė „važiuoja“ žemyn

Šiemet žurnalas „Veidas“ Lietuvos miestus ir rajonus reitingavo net pagal dvidešimt vieną kriterijų. Be tradicinių parametrų (gyventojų pokytis, nedarbas, naujos statybos, veikiančios įmonės, kelių būklė, nusikalstamumas, situacija medicinos, švietimo ir kultūros srityse, vienam gyventojui tenkančios biudžeto ir ES lėšos bei investicijos), savivaldybės buvo vertinamos ir pagal tris visiškai naujus kriterijus: skolas ir šildymo bei šalto vandens kainų skirtumus atskiruose miestuose ir rajonuose.

Vilkaviškio rajono savivaldybė, surinkusi 38,8 balo iš 100 galimų, šiemet reitingų lentelėje smuktelėjo į 35-ą vietą (pernai tenkinosi 27-a vieta). 2009 metais tarp 60 šalies savivaldybių buvome penkti.

Lenkia mus ir kaimynai: Šakių rajono savivaldybė užėmė 11-ą vietą (43,1 balo), Marijampolės savivaldybė – 23-ią vietą (40,9 balo).

Į pirmąją reitingo poziciją šiemet išsiveržė sostinė Vilnius (52,6 balo), išstūmusi ketverius metus pirmavusią Neringos savivaldybę, kuri šiemet liko antra. O trečią ir ketvirtą vietas pasidalijo Kaunas ir Klaipėda.

Paskutinė tiek pernai, tiek šiemet liko Pagėgių savivaldybė (22,2 balo).



Iš kitų neišsiskiriame

Iš to, kad atsidūrėme 35-oje lentelės pozicijoje, galime spręsti, jog pagal daugumą reitingo kriterijų esame vidutiniokai, t. y. savo gyvenimo kokybe per daug neišsiskiriame iš kitų savivaldybių nei gerąja, nei blogąja prasme.

Antai nedarbo lygis mūsų rajone panašus, kaip ir visoje Lietuvoje. Tarp darbingo amžiaus gyventojų bedarbių turime 12 proc., nors Ignalinoje ir Zarasuose šis rodiklis viršija net 18 proc. Mažiausiai nedarbo rykštė palietusi Neringą (čia darbo neturi tik 2,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų), Palangą (6 proc.) ir Elektrėnus (7,5 proc.).

Gyventojų Vilkaviškio rajone per metus sumažėjo 2,8 proc. – panašiai tiek, kiek ir kaimyninėse savivaldybėse (Marijampolėje – 2,7 proc., Šakiuose – 2,4 proc.). Didžiausia gyventojų migracija ir mirtingumu pasižymėjo Alytus (šis miestas neteko 4,8 proc. gyventojų) bei Šiaulių rajonas (4,4 proc.), Visaginas ir Šilutė (4,3 proc.). Ištikimiausi savo savivaldybei – neringiškiai. Tai vienintelė savivaldybė, kurioje gyventojų ne tik nesumažėjo, bet ir 4,6 proc. padaugėjo.



Vilkaviškiečiai – vieni drausmingiausių

Tačiau galime pasidžiaugti, kad nusikalstamumas mūsų rajone – vienas mažiausių Lietuvoje: šimtui tūkstančių gyventojų tenka tik 866 nusikaltimai. Geresniais rezultatais gali pasigirti tik Birštono, Neringos, Skuodo, Kretingos, Kelmės, Švenčionių ir Alytaus rajonų savivaldybės.

Kai kuriose kitose šalies vietovėse nusikalstamumo rodiklis kur kas didesnis, ypač didmiesčiuose. Čia nusikaltimų 100-ui tūkst. gyventojų per metus užregistruota apie 2000. Net ir kaimynai šiuo klausimu vilkaviškiečius gerokai „lenkia”: Marijampolėje nusikalstamumo rodiklis siekia 1544, o Kalvarijoje – net 2186.

Tačiau didmiesčiai gali pasigirti 100 proc. išasfaltuotais keliais, o mūsų bei kituose kaimiškuose rajonuose net apie trečdalis kelių dar nesutvarkyta.



Darželių beveik pakanka

Vilkaviškio rajonas neišsišoka ir renovuotų mokyklų skaičiumi – tokių turime 45,8 proc. Kitos panašaus dydžio ar net ir mažesnės savivaldybės šių švietimo įstaigų yra sutvarkiusios daugiau – per 60 proc. (Raseinių, Ukmergės, Joniškio, Pakruojo, Plungės ir kt.). Tačiau sostinėje renovuota vos 28 proc., Kaune – 29 proc. mokyklų, o Birštono kurorte nerenovuota nė viena mokymo įstaiga.

Su darželiais situacija mūsų rajone nėra bloga: 100-ui vaikų tenka 91 vieta, o Marijampolėje, Šakiuose ir Kalvarijoje vietų darželiuose netgi atlieka. Apskrityje problemiška situacija tik Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur 100-ui vaikų tenka vos 72 vietos. Lietuvoje didžiausias darželių stygius jaučiamas Kėdainiuose, kur 49 vietomis tenka dalytis šimtui vaikų.

Sveikesniems gydytojų nereikia?

Sergamumas mūsų rajone yra vienas mažiausių Lietuvoje – 3387,2 susirgimo tūkstančiui gyventojų. Mažiau pasiligojusių yra tik Neringoje, Pasvalyje, Raseiniuose, Kelmėje, Skuode bei dar vienoje kitoje savivaldybėje. Gal dėl to ir gydytojų 10 tūkst. mūsų rajono gyventojų tenka mažiau nei daugelyje kitų savivaldybių – tik 17, odontologų – tik 4, o slaugytojų ir akušerių – 48.

Didžiausią provincijos atotrūkį šioje srityje iliustruoja didmiesčių, kur sutelktas pagrindinis medicinos potencialas, rodikliai. Vilniuje 10 tūkst. gyventojų rūpinasi 67 gydytojai, Kaune – 92, Klaipėdoje – 53. Odontologų tokiam pačiam žmonių skaičiui sostinėje tenka 10, Kaune – 14, Klaipėdoje – 9, slaugytojų ir akušerių Vilniuje – 91, Kaune – 110, o Klaipėdoje – net 113.

Ką ir bekalbėti apie didžiuosius šalies miestus, kai net ir artimiausi kaimynai žmonių sveikata besirūpinančio medicinos personalo turi daugiau nei mes. Šakiuose 10 tūkst. gyventojų gydo 20 gydytojų, o Marijampolėje – net 28. Daugiau nei mūsų rajone šiose savivaldybėse yra ir odontologų, ir slaugytojų bei akušerių.



Daugiau skolinamės investicijoms

„Veido“ vertinimu, savivaldybių skolos ypač gerai atskleidžia, ar racionaliai ir talentingai tvarkosi kiekvieno miesto bei rajono vadovai. Dalis savivaldybių iš viso neturi jokių jas slegiančių skolų: nei kreditorinių, kitaip tariant, blogųjų, nei skolų investiciniams projektams finansuoti, t. y. gerųjų. Tiesa, pastaruoju atveju kyla klausimas: ar savivaldybės neturi skolų dėl to, kad išties ūkiškai tvarkosi, ar dėl to, kad nieko pažangaus nedaro, todėl ir nesiskolina?

Kai kurios savivaldybės skolinasi tik investicijoms (tarp jų patenka ir Šakių), tad pažanga šiuose rajonuose ir miestuose akivaizdi. Daugiausiai iš visų savivaldybių yra pasiskolinę Druskininkai, bet šio miesto valdžia čia nemato nieko blogo. „Šiandien nesiskolinti su itin mažomis palūkanomis tiems projektams, kuriuos neišvengiamai teks daryti ateityje už keletą kartų didesnes palūkanas, būtų nusikalstama prieš vietos bendruomenę. Esmė ta, kad jei nenori nieko gyvenime pasiekti ir turėti, tada gali nesiskolinti, o jei nori pasiekti daugiau, tenka skolintis“, – sakė „Veidui“ vieną naujovę po kitos kurorte įgyvendinantis meras R. Malinauskas.

Vilkaviškio rajono savivaldybė turi ir „gerųjų“ skolų – 15 341,6 tūkst. litų, ir „blogųjų“ – 3230,4 tūkst. litų. Pagirtina, kad naujoji valdžia didžiąją dalį (2608,3 tūkst. Lt) kreditorinių įsiskolinimų, „paveldėtų“ iš ankstesnės valdžios, jau grąžino.



Finansavimas neaiškus

Didelės reikšmės savivaldybių klestėjimui, be jokios abejonės, turi valstybės finansavimas ir ES paramos lėšos.

Pasak „Veido“, sunku suvokti, pagal ką centrinė valdžia tuos pinigus skirsto. Pavyzdžiui, vienam Neringos savivaldybės gyventojui tenka net 3225 Lt biudžeto lėšų, Kauno – 1057 Lt, Vilniaus – 838 Lt, o mūsų rajono – 733 Lt. Panašiai (per 700 Lt) iš valstybės gauna ir kitos Marijampolės apskrities savivaldybės.

Daugiau aiškumo dėl ES finansinės paramos. Čia jau kiek kuri savivaldybė pasistengia ir parengia projektų, tiek pinigų ir turi. Šioje srityje mes, kaip ir mūsų kaimynai, nepersistengėme: vienam Vilkaviškio rajono gyventojui tenka 1250 Lt ES paramos, Šakių – 1046,6 Lt, Marijampolės – 1299 Lt. Daugiausia ES lėšų pritraukusios Druskininkų (4740,6 Lt vienam gyventojui), Birštono (4077,5 Lt) ir Trakų (3860,1 Lt) savivaldybės. Mažiausiai europine parama pasinaudojo Klaipėdos, Pakruojo ir Vilniaus rajonai, kur vienam gyventojui tenka tik kiek per 400 Lt ES lėšų.



Šiluma – viena brangiausių Lietuvoje

Itin svarbus kriterijus, liudijantis žmonių gyvenimo kokybę, – komunalinių paslaugų kainos. „Veido“ duomenimis, pigiausiai šildymas atsieina tose savivaldybėse, kuriose rajono valdžia žvelgė giliau, ėmė paskolas ir katilines laiku modernizavo. Dėl to, pavyzdžiui, Elektrėnuose šildymas kainoja tik 17,5 ct už kWh, Molėtuose – 18,5 ct, Radviliškyje ir Ignalinoje – po 20,1 ct už kWh.

Brangiausiai šildyti būstus atsieina tuose miestuose, kuriuose tebeveikia senosios katilinės arba šilumos tinklai perduoti valdyti ne visuomet skaidriai dirbantiems operatoriams. Pati didžiausia šilumos kaina yra Prienų rajone (36,5 ct už kWh), Joniškio (33,9 ct už kWh), Alytaus miesto ir Visagino (po 33,3 ct už kWh) gyventojams.

Ne ką nuo šių savivaldybių atsilieka ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, kurios gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka net 30,4 ct už kWh.

Šaltas vanduo mūsų rajone taip pat vienas brangesnių ne tik Marijampolės apskrityje, bet ir Lietuvoje. Už kubinį metrą vandens ir nuotekų valymą mes mokame 7,11 Lt, šakiečiai – 6,81 Lt, o marijampoliečiai – tik 4,92 Lt. Lietuvoje pigiausias vanduo yra Vilniaus mieste ir Šalčininkų rajone – 4,37 Lt, brangiausias – Šiaulių rajone – 10,91 Lt ir Neringoje – 11,07 Lt už kub. metrą.



Parengta pagal „Veido“ žurnalą






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas